|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kaišiadorių vyskupijoje Molėtų dekanate Paminėtas liaudies palaimintasis, atgijo vienuolynas, atidarytas muziejus
VIDENIŠKIAI. Gegužės 4-ąją, pirmadienį, miestelio gatvės buvo tuščios, nes Šv. Lauryno bažnyčioje pagerbtas prieš 590 metų gimęs ir prieš 530 metų miręs palaimintasis Mykolas Giedraitis. Vyko iškilmingas Videniškių vienuolyno bei jo muziejaus atidarymas. Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, mons., teol. dr. Algirdas Jurevičius, koncebravo būrelis kunigų. Šv. Mišiose dalyvavo kunigaikščių Giedraičių giminės atstovė Rosy Giedroyc iš Anglijos ir Karalienės Jadvygos ordino seserys vienuolės, puoselėjančios palaimintojo M. Giedraičio dvasingumą, iš Krokuvos, Seimo nariai Valentinas Stundys ir Petras Čimbaras, rajono Savivaldybės meras Stasys Žvinys, Molėtų krašto muziejaus darbuotojai, garbingi svečiai iš Vilniaus ir gausus parapijiečių būrys. Liaudies palaimintas Mykolas Giedraitis gimė apie 1425 metus Giedraičiuose. Ten gyvenę jo tėvai, tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjęs gimti Videniškiuose, senelio dvare. Vienintelis šeimos vaikas buvo silpnos sveikatos, dažnai sirguliavo ir liko neūžauga, luošas: nevaldė vienos kojos, vaikščiojo su ramentais. Gyvenimo stiprybės jis sėmėsi maldoje. Krokuvoje baigė noviciatą, davė vienuoliškus įžadus ir ten apsistojo. Dirbo zakristijonu. Gyveno mažyčiame kambarėlyje šalia įėjimo į maldos namus. Mėgo vienatvę, mažai kur beišeidavo. Asmeninė malda, atgaila ir meilė liturgijai buvo pagrindinės M. Giedraičio dvasinio tobulėjimo priemonės. Vienuolyną lankantys piligrimai kreipdavosi į vienuolį Mykolą, prašydami už juos pasimelsti ir patirdavo užtariančios maldos galią. Ankstyviausi rašytiniai šaltiniai apie jo gyvenimą mini, jog brolis Mykolas kryžiaus ženklu ir malda sustabdęs besiplečiantį gaisrą, išpranašavęs įvykius, kurie pasitvirtino po jo mirties. Mirė jis 1485 m. gegužės 4 d. ir palaidotas Šv. Morkaus bažnyčioje, Krokuvoje. Žmonės tuoj pradėjo gausiai lankyti kapą, melsti jo užtarimo ir patirti, kad jų maldos išklausomos. Viskas buvo stropiai užrašinėjama, pradėta rinkti medžiaga beatifikacijai, ketinant viską perduoti Apaštalų Sosto sprendimui, tačiau 1494 ir 1544 metais vykę gaisrai sunaikino svarbiausius dokumentus. Nėra jokių žinių apie tai, kad tuomet Romoje būtų buvusi pradėta jo beatifikacijos ar kanonizacijos byla. Garsas apie šventą M. Giedraičio gyvenimą netrukus pasiekė ir Lietuvą. 1617 metais Mstislavlio vaivada Martynas Giedraitis tapo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyno Videniškiuose fundatoriumi ir kartu su broliu Žemaičių vyskupu Merkeliu Giedraičiu pastatė vienuolyną ir naują mūrinę bažnyčią, kurioje vėliau buvo įrengta palaimintajam Mykolui skirta koplyčia. Krokuvos arkivyskupija 1991 metais sudarė istorikų komisiją ir atgaivino Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesą, kuris 1998 m. balandžio 24 d. arkivyskupijos lygmenyje buvo iškilmingai baigtas, o visa proceso medžiaga buvo išsiųsta į Šventųjų skelbimo kongregaciją Vatikane. Tikimasi, jog netrukus Mykolas Giedraitis bus oficialiai pripažintas palaimintuoju. Apie M. Giedraičio paveikslą Šv. Lauryno bažnyčioje pasakojo dr. Asta Giniūnienė, o apie jo skleistų idėjų nemarumą kalbėjo prof. Aldona Prašmantaitė ir Seimo narys V. Stundys. Gražiai prisistatė sesuo Adelaida ir kitos vienuolės iš Krokuvos. Audringais plojimais buvo sutiktas kunigaikščių Giedraičių giminės atstovės Rosy Giedroyc, atvykusios iš Anglijos, pasisakymas. Buvo suminėtos pavardės parapijiečių, prisidėjusių prie ruošimosi iškilmei. Susirinkusiems dėkojo Molėtų dekanas ir šios parapijos klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas. Koncertavo operos solistė Regina Šilinskaitė, Diana Encienė (vargonai), popmuzikos primadona Vaida Genytė ir Sergejus Krinicinas (klasikinė gitara). Po pamaldų visi ėjo prie vienuolyno. Jo istoriją čia priminė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Vienuolynas įsteigtas kartu su bažnyčia 1618 metais. Išliko vienuolyno vyresniųjų infulatų namas. Tai renesanso ir baroko epochų sandūros pastatas. 1753 metais jame gyveno žymus senosios lietuvių raštijos atstovas Mykolas Olševskis. Jo kūrinys Broma atverta ing viečnastį tais laikais lietuvių kalba buvo išleistas 18 kartų. V. Kazlienė pasakojo, kad ant muziejaus sienų šiandien matomos aštuonios portretinės vienuolyno valdytojų infulatų freskos. Surinktų istorinių daiktų ekspozicija bus toliau plečiama ir tobulinama. Muziejuje vyks kultūrinės programos, jų metų bus galima išsilieti žvakę ar išsikepti kalėdaičių (plotkelių) su lietuviškus užrašais ir su piešiniais, susietais su Videniškiais. Ilgiau pasilikti negalėjusio ir išvykusio Seimo nario V. Stundžio dovanas V. Kazlienei perdavė Videniškių seniūnė Genovaitė Mozūrienė, o ji pati įteikė hortenziją, gėlę, kuri aukštaičių kalba reiškia amžiną. Meras S. Žvinys priminė, kad muziejaus atidarymas vienas iš vienuolyno restauravimo etapų, čia dar laukia dideli darbai ateityje. Kultūros paveldo departamentui šis objektas yra vienas iš svarbiausių ir pagal valstybės išgales jis bus toliau finansuojamas, kad atrodytų gražesnis, trauktų vietinius ir atokiau gyvenančius lankytojus, žadintų susidomėjimą amatais ir išlaikytų buvusio židinio paskirtį. Seimo narys P. Čimbaras teigė, jog šiandien visi keliai vedė į Videniškius, kurie ateityje turi tapti turistų traukos centru. Dekanas mons. K. Kazlauskas ragino pajusti kerinčią vienuolyno dvasią. Kad neišblėstų gyvybė vienuolyne, muziejui buvo dovanotas simbolinis varpas. Pirmąsias peržengti jo slenkstį pakvietė vienuoles. Daugelį stebino į antrąjį aukštą vedantys sraigtiniai laiptai. Tokiais pat laiptais kylama ir į pastato palėpę. Vienuolyno muziejuje buvo pristatyta dar spaustuvės dažais kvepianti istorikės Arimetos Vojevodskaitės knyga Istorinis pasakojimas apie Videniškius. Dėl svarbių priežasčių autorė dalyvauti negalėjo, todėl knygą pristatė vyresnioji Molėtų muziejaus fondų saugotoja Tereza Šakienė. Bronius VERTELKA Autoriaus nuotraukos
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |