Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kelyje į vienybę Šventosios Dvasios pagalba

Popiežiaus Pranciškaus pastabos dėl ekumeninio proceso skatinimo

Mindaugas Buika

Popiežių Pranciškų sveikina Europos Bažnyčių konferencijos vadovas, britų anglikonų vyskupas Kristoferis Hilas

Europos krikščionių bendradarbiavimas

Tęsiant išsamesnę popiežiaus Pranciškaus darbų ir mokymo apžvalgą vienintelio Lietuvos nacionalinio katalikų laikraščio „XXI amžius“, kuris rudens pradžioje minės 25-ąsias įkūrimo metines, puslapiuose, šį kartą norisi labiau susitelkti į krikščionių vienybės klausimus. Kaip tik pastaruoju metu Vatikane įvyko keletas Šventojo Tėvo susitikimų su įvairių Bažnyčių hierarchų grupėmis, pabrėžiant ekumeninio bendradarbiavimo svarbą bei naujuosius iššūkius šioje srityje. Šia proga vėl buvo prisiminta Vatikano II Susirinkimo dekreto apie ekumenizmą „Unitatis redintegratio“ paskelbimo 50 metų sukaktis bei kitos istorinės datos, ženklinančios Kristaus išpažinėjų bendrystę. Gegužės 7 dieną popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė pagrindinės Europos ekumeninės organizacijos, kurią sudaro beveik 100 nacionalinių protestantų ir stačiatikių Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių, Europos Bažnyčių konferencijos (CEC) atstovus, vadovaujamus šios bendrijos vadovo britų anglikonų vyskupo Kristoferio Hilo (Christopher Hill). Susitikime dalyvavo ir Europos katalikų vyskupų konferencijos tarybos (CCEE), vienijančios beveik 40 nacionalinių vyskupų konferencijų, vadovybė su jos pirmininku vengrų kardinolu Peteriu Erdu (Péter Erdõ). Kaip tik tomis dienomis iš CEC ir CCEE delegatų sudarytas Jungtinis komitetas Romoje pravedė metinę asamblėją, kurioje svarstytas ekumeninio bendradarbiavimo stiprinimo aktualumas, kai labai sekuliarizuotoje Europoje iškyla vis nauji pavojai religijos laisvei.

Dangus – čia, dabar ir visada

Kun. Vytenis Vaškelis

Mokiniui, apsėstam minties apie pomirtinį gyvenimą, išminčius pasakė: „Kam prarasti net menkiausią akimirką galvojant, kas bus po mirties?“ „Bet ar įmanoma elgtis kitaip?“ „Taip“. „Kaip?“ „Gyventi danguje čia ir dabar“. „O kur yra dangus?“ „Čia ir dabar“.

Prasmingi senolio ištarti žodžiai, bet jiems trūksta vienos esminės jungties. Dangus yra Jėzus, savo auka nutiesęs nesugriaunamą tiltą iš žemės į amžinybę. Šeštinių šventės proga mes neklausiame: „Gal ten aukštai, kažkur virš debesų, „slepiasi“ dangiškas Rojus?“ Bet mūsų klausimas kitoks: „Ar leidžiuosi pagaunamas Šventosios Dvasios vėjo, kuris mane laisvai neštų į visų Viešpaties priesakų vykdymo aukštumas ir suteiktų malonę aiškiausiai suvokti K. S. Luiso žodžių tiesą: „Kas neamžina, Amžinybėje neturi vertės?“

Bendravo katalikiškos žiniasklaidos leidėjai

Romas BACEVIČIUS

Grupė katalikiškos žiniasklaidos atstovų susitikimo Birštone dalyvių

Praėjusios savaitės ketvirtadienį šventėme Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Redakcijai telefonu skambinę ir užsukę skaitytojai sveikino „XXI amžiaus“ kolektyvą su profesine švente, linkėdami nugalėti visus sunkumus, su kuriais ypač akivaizdžiai susidūrėme šiemet.

O šiais metais atsinaujinęs ir plečiantis savo veiklą Labdaros ir paramos fondas  „Bažnyčios kronika“ pakvietė katalikų žiniasklaidos priemonių atstovus į susitikimą Birštone. Ketvirtadienį susitikimo dalyviai pristatė apie dvi dešimtis jų atstovaujamų žiniasklaidos priemonių: leidinių, radijo bei televizijos laidų, interneto svetainių. Penktadienį katalikiškų žiniasklaidos priemonių atstovai bendravo, diskutavo, tarėsi, kaip pasiekti glaudesnio bendradarbiavimo tarpusavyje ir su ganytojais, aptartos bendravimo, vienijimosi būdų ir stiprinimo galimybės.

Autentiškas šventumo suvokimas

Kan. doc. dr. Robertas Pukenis

Popiežius Jonas Paulius II su kun. Robertu Pukeniu

Bažnyčia, besiremdama Kristaus mokslu, pateikia šventumo sąvoką, koks žmogus gali būti šventas Dievo akyse, kokie yra asmens šventumo bruožai. Evangelija mums parodo, kaip mes turėme pasielgti kiekvienoje situacijoje ir kiekvieną dieną: kasdienybėje ir šventėje, kančioje ir sunkumuose, kovoje, džiaugsme ir pergalėje. Nors teorinis aptarimas gali būti visapusiškai teisingas, bet Dievo šviesos sprendime, kai sudedamos visos aplinkybės, kurių žmonės gali nežinoti ir nematyti, mūsų šventumo suvokimas yra reliatyvus, jei kalbėsime apie konkretų žmogų. Jeigu baudžiamajame procese yra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių (pavyzdžiui, būtinoji gintis), tai Dievo vertinime visas žmogaus gyvenimas akimirksniu nušviečiamas dieviškos išminties ir meilės šviesa. Tik vienas Dievas težino, kas ir kokią šventumo aurą nešioja.

Lietuva pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas

Valstybės vadovai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą Panerių memoriale Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Šiemet pasaulis mini 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuva ir visa tarptautinė bendruomenė reiškia didžiausią pagarbą visiems, žuvusiems šiame kare, kuris pareikalavo daugiausiai gyvybių žmonijos istorijoje. Tačiau neužtenka vien pagerbti aukas, turime siekti, kad panašios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų. Reikšdami didžiausią pagarbą visiems, kovojusiems su hitleriniu nacizmu ir atidavusiems savo gyvybes, pakartojame savo tvirtą pasiryžimą šiandien nesitaikstyti su rasine diskriminacija, ksenofobija, neonacizmu. Turime padaryti viską, kad nacizmas bet kokiomis formomis nebūtų toleruojamas.

Su ypatingu skausmu atminti Lietuvos ir visos Europos žydų bendruomenės nariai, tapę aukomis Holokausto – žvėriško masinio nusikaltimo, kuriam nėra ir negali būti jokio pateisinimo, dėl kurio kalti politiniai užsakovai, tiesioginiai vykdytojai, jų parankiniai ir tie, kurie tai matydami tylėjo ir nieko nedarė.

Iš Žagarės į Ispaniją – pėsčiomis su kryžiumi

Šiaulių vyskupas padeda nešti kryžių

Švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus, gegužės 5 – spalio 16 dienomis grupė maldininkų iš Lietuvos keliauja pėsčiomis su kryžiumi iš Žagarės į Santjago de Kompostelą, prašydami Dievo gailestingumo sau bei visam pasauliui. Simboliška, jog kelionė prie šv. Jokūbo kapo prasidėjo Žagarėje. Piligrimai kartu su 60 kg sveriančiu kryžiumi, keliomis statulėlėmis, neša ir Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės paveikslą.

Gegužės 6 dieną piligrimai atkeliavo į Kryžių kalną, susitiko su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu. „Jūsų auka labai reikšminga Lietuvai ir visam pasauliui, nes susijungiate su Jėzaus atperkamąja auka ir įsijungiate į sielų gelbėjimo darbą“, – sakė Šiaulių vyskupas aukodamas šv. Mišias.

Kartu pagarbinęs Švenčiausiąjį Sakramentą ganytojas užsikėlė vieną kryžiaus galą ant pečių ir nešė per Kryžių kalną iki pat kelio. Giesmės, džiugi nuotaika, entuziazmas, ryžtas gaubė visą grupę.

Kodėl grįžome nuskaidrėjusiomis širdimis

Grupė ,Alfa“ kurso dalyvių

Gyvenimo šurmulyje dažnai pamirštame stabtelėti ir pamąstyti apie save, savo artimuosius, Dievą, dvasines vertybes. Nuolatinis skubėjimas dažnai sukelia mums nerimo, rūpesčių ir abejonių.

,,Alfa“ kursas, kurį mūsų mokyklos bendruomenės nariai lanko trečią mėnesį, veda mus žingsnis po žingsnio savęs ir Dievo pažinimo link. Toje kelionėje mus lydi Zarasų parapijos kunigai – klebonas Remigijus Kavaliauskas ir vikaras Aivaras Kecorius – bei ,,Ąžuolo“ gimnazijos tikybos mokytoja Aurelija Jakutienė. Drauge su dvasininkais bandome atsakyti, kas yra gyvenimo prasmė, koks mūsų santykis su Dievu, kaip mes suprantame tikėjimą, kas yra Šventasis Raštas? Kalbame, žiūrime vaizdo medžiagą, tylime, svarstome...

Motinos dienos išvakarėse grupelė mokyklos ,,Alfa“ kurso klausytojų (kartu su Zarasų socialinės globos namų darbuotojais, parapijos tikinčiaisiais, savanorėmis Aldona Navickiene, Aurelija Jakutiene ir Violeta Gaidiene, iš viso per 30 žmonių) lankėsi Baltriškėse. Ne vienas yra čia buvęs, bet kai kuriems tai – pirmas susitikimas su šia neįprasta dvasinės ramybės sala. Pirmasis susipažinimas su ,,Alfa“ kurso lektore Jolanta Stupelyte ir broliu emeritu Patriku iš Vajasiškio nuteikė viltingai ir maloniai. Jolanta paprastai ir suprantamai kalbėjo apie Šventąją Dvasią ir jos teikiamas malones. Ji akcentavo, kad ir kasdieniniame gyvenime mes jaučiame Šventosios Dvasios veikimą, tik kartais to negalime įvertinti. Prancūzas brolis Patrikas kalbėjo lietuviškai, vėliau bendravo prancūzų kalba. Patriko lūpomis skleidžiamą Šventosios Dvasios veikimą mes stengėmės pajusti visa savo esybe. Brolis Patrikas teigė, kad visi, susirinkę Baltriškėse, jau veikiami Šventosios Dvasios, kad liudija Dievą. Bendraudami su kurso klausytojais tiek Jolanta, tiek Patrikas tvirtino, kad reikia įsileisti Šventąją Dvasią ir priimti jos teikiamas malones.

Gegužinių pamaldų pradžia Telšių vyskupijoje

Procesija į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią

Jau tapo gražia tradicija Gegužines pamaldas Telšių vyskupijoje pradėti prie seniausios ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje Lurdo grotos, esančios Palangoje, Birutės kalno papėdėje. Gegužės 1 dieną prie šio XIX amžiuje grafų Tiškevičių rūpesčiu įkurtos Lurdo grotos 17 val. susirinko didelis būrys tikinčiųjų ir vadovaujant Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ giedojo Gegužines pamaldas. Kartu meldėsi Telšių vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir seminaristai, Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijų propedeutinių kursų vadovai bei klierikai. Pamaldų pradžioje visus pasveikino ir nuolat, o ypač gegužės mėnesį, kreiptis į Dievo Motiną pakvietė Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Marijos užtarimu pasitikėti kvietė Telšių vyskupo augziliaras vysk. L. Vodopjanovas OFM. Po Gegužinių pamaldų, visus dalyvius palaiminus vyskupams, giedodama giesmes, skirtas Dievo Motinos Marijos garbei, maldininkų procesija patraukė nuo Lurdo grotos per Palangą į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Čia buvoaukojamos šv. Mišios. Joms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo vysk. L. Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, Vilniaus kunigų seminarijos propedeutinio kurso vadovas kun. Valentinas Šiuša, Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso Šiluvoje vadovas kan. Andriejus Sabaliauskas, Palangos parapijos kunigai. Pamoksle vysk. J. Boruta SJ kalbėjo apie Šv. Šeimą ir Švč. Trejybę – Dievas kviečia žmogų į savo bendrystę, o Šv. Šeima būtent to mus moko. Vyskupas kvietė nuolankumo mokytis iš Dievo Motinos Marijos, pasitikėjimo Dievu ir klusnumo – iš šv. Juozapo ir ragino Jėzų Kristų pasikviesti į savo šeimas, į savo gyvenimus ir gyventi malonės gyvenimą.

Trečiasis prelato  eilėraščių rinkinys

Paulius LEMEŽIS

Poezijos rinkinio pristatymo dalyviai (iš kairės): autorius, prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Egidijus Stancikas ir klierikas Laimonas

Gegužės 6 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatyta prelato, Teologijos fakulteto VDU studijų prodekano, Kauno kunigų seminarijos studijų dekano, prof. habil. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS poezijos knyga „Pažvelk Dievybei į akis“. Renginyje dalyvavo knygą redagavęs poetas ir rašytojas Robertas Keturakis, Pasaulio lietuvių centro vadovas, leidėjas Valdas Kubilius, aktorius Egidijus Stancikas bei knygos autorius. Beje, anksčiau išleistos dvi prelato poezijos knygos „Kad Amžinybė būtų netuščia“ (2013) ir „Tau atviras Dangus“ (2014), tad pristatytoji yra jau trečioji.

Renginį pradėjusi muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė linkėjo prel. V. S. Vaičiūnui, kad po trečios knygos išleidimo sulauktume ir kitų.

Kalbos premijos laureatas – kraštotyrininkas

2015 metų Kalbos premijos laureatas – kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtuose dvyliktuosiuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas komisijos sprendimas dėl 2015 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureato.

Už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą 2015 metų Kalbos premijos laureatu tapo filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas. Premija bus iškilmingai įteikta gruodį Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos organizuojamame Kalbos vakare, minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį.

Į Spaudos pusryčius Signatarų namuose susirinkusius žurnalistus, leidėjus, rašytojus, kalbos žinovus, politikus pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Seimo Pirmininko pavaduotoja pabrėžė, kad „kiekvienas šios dienos minėjimas pirmiausia primena žmones, kurie paliko mums žinių apie Lietuvą – jos praeitį ir jos gyvenimą iki mūsų“.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Tu, kuris aukštai, palaimink mus, paguosk ir palydėk...

Deivis ir Renata Norvilai su Zarasų klebonu kun. Remigijumi Kavaliausku

Zarasai. Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį švenčiama Pasaulinė gyvybės diena. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje ji yra graži ir prasminga šventė, o jei ji dar turi ir „sustyguotus“ akcentus, tiesiog tampa nepakartojama. Bažnyčios klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas nestokoja gerų idėjų parapijiečiams pagerbti bei jiems pateikti tikrąją kultūrą.

Balandžio 26 dieną į šventę Zarasų bažnyčioje žmonės rinkosi su džiaugsmu, nes jų laukė malonios staigmenos. Prieš šventę, sutuoktinių poros buvo paragintos prisipažinti, kam šiais metais sukanka įvairūs santuokos jubiliejai. Ne viena sutuoktinių pora su jauduliu prisimena akimirkas, kai reikėjo pasakyti „myliu“, ištarti „būk mano žmona“... ir ne ką mažiau krūtinėje daužėsi širdis, kai reikėjo prisiekti prieš Dievą „ir džiaugsme, ir skausme“. Ir nesvarbu, ar tai buvo prieš penkiasdešimt, dvidešimt penkerius ar penkerius metus, – šiandien jaudinančiai nuvilnija malonūs prisiminimų virpuliukai. Viskas vienodai svarbu: sutuoktinių tarpusavio santykiai ir Dievo palaima šeimoje, gyvybės prasmės samprata nuo jos pradėjimo ir atėjimo į šį pasaulį, vaiko ir tėvų ryšys, lydimas Aukščiausiojo globos... Apie panašius jausmus ir šeimos prasmę gražų saulėtą sekmadienį šv. Mišiose kalbėjo kun. Rimantas Kaunietis iš Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios.

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

Paminėtas liaudies palaimintasis, atgijo vienuolynas, atidarytas muziejus

Kalba kunigaikščių Giedraičių giminės atstovė Rosy Giedroyc iš Anglijos

VIDENIŠKIAI. Gegužės 4-ąją, pirmadienį, miestelio gatvės buvo tuščios, nes Šv. Lauryno bažnyčioje pagerbtas prieš 590 metų gimęs ir prieš 530 metų miręs palaimintasis Mykolas Giedraitis. Vyko iškilmingas Videniškių vienuolyno bei jo muziejaus atidarymas.

Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, mons., teol. dr. Algirdas Jurevičius, koncebravo būrelis kunigų. Šv. Mišiose dalyvavo kunigaikščių Giedraičių giminės atstovė Rosy Giedroyc iš Anglijos ir Karalienės Jadvygos ordino seserys vienuolės, puoselėjančios palaimintojo M. Giedraičio dvasingumą, iš Krokuvos, Seimo nariai Valentinas Stundys ir Petras Čimbaras, rajono Savivaldybės meras Stasys Žvinys, Molėtų krašto muziejaus darbuotojai, garbingi svečiai iš Vilniaus ir gausus parapijiečių būrys.

Monsinjoro Alfonso darbai ir Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas savo knygos pristatyme Kaune Zigmo Tamakausko nuotrauka

Šį šeštadienį į Partizanų parką, kurį įkūrė ir kuriuo nuolat rūpinosi pernai liepos 17-ąją miręs monsinjoras Alfonsas Svarinskas, renkasi Laisvės kovotojai, dar iki šių dienų išlikę buvę partizanai bei Monsinjoro darbus Lietuvai ir Bažnyčiai vertinantys žmonės.

Mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) buvo tikras Lietuvos patriotas, Tėvynės laisvei paaukojęs 23 metus lageriuose, bet niekada nepalūžęs ir net nepriklausomybės metais neatsisakęs tautinių ir krikščioniškų vertybių, nors už tai susilaukdavo priekaištų. Įėjus į jo butą Vilniuje, Odminių gatvėje, kur jis gyveno tarsi tremties sąlygomis, pirmiausia krisdavo į akis garbingų Tautos ir Bažnyčios veikėjų paveikslai – jie primindavo, kad lietuviai turi savo didvyrių, ne tik karinėse kovose išgarsėjusių, bet ir dvasinėje srityje įvertintų: Lietuvos partizanų vadų, visuomenės veikėjų, Lietuvai atsidavusių dvasininkų, teologų. Portretai, piešti, fotografuoti ar atspausdinti, žvelgė visuose kambariuose nuo sienų – ten jie buvo sukabinti ir garbingai laikomi. Tautos ir Bažnyčios vadų portretų Monsinjoro dėka būdavo išspausdinama po keletą tūkstančių egzempliorių. Tai buvo vyskupų Pranciškaus Ramanausko, Mečislovo Reinio, Vincento Borisevičiaus, partizaninio pasipriešinimo vadų Adolfo Ramanausko, Jono Žemaičio, kunigų Alfonso Petrulio, Zenono Ignatavičiaus, Mykolo Krupavičiaus, Antano Rubšio, pasaulinio garso kovotojo už žmogaus teises Andrejaus Sacharovo, Monsinjorą ir kai kuriuos kitus kovotojus prieš totalitarizmą iš lagerio išlaisvinti padėjusio JAV prezidento Ronaldo Reigano ir kitų portretai. Į Monsinjoro butą atėjęs žmogus pamatydavo ir pagarbiai laikomą spalvotą Vyčio herbą, kurį jis dar keli mėnesiai iki mirties planavo išleisti net 100 tūkst. tiražu ir išplatinti „į kiekvieną gryčią“ (jo vieni iš paskutinių žodžių), tačiau tai padaryti nesuspėjo, bet jis irgi buvo platinamas Monsinjoro pastangomis. Reikia tiesą pasakyti: platinti šiuos simbolius ir portretus Monsinjorui sekdavosi sunkiai, ir jis ne kartą pasiskųsdavo – niekas, beveik niekas nenori užsiimti tuo „juodu“, bet tautai reikalingu darbu. Jis skųsdavosi, kad beveik niekas iš vyskupijų dekanatų, iš parapijų nesutikdavo jam pagelbėti, nors dažnai kreipdavosi pagalbos ir siekė sukurti platinimo tinklą.

Paminėjo Lietuvos partizanų vadą

Leono Laurinsko biustas ant paminklo prie jo kapo

Tauragėje paminėtos Lietuvos partizano pulkininko Leono Laurinsko-Liūto (1926–2013) antrosios mirties metinės. Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, kurias su kunigais koncelebravo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Vėliau Tauragės Papušynės kapinėse prie originalaus šiam kovotojui už Lietuvos laisvę nukalto paminklo vyko iškilmingas minėjimas.

Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir kitų organizacijų atstovai, kurie buvo ne tik iš Tauragės, bet iš Kauno, Šaulių, Marijampolės ir kitų vietovių.

Partizanas, politinis kalinys, kovotojas už laisvę L. Laurinskas gimė 1926 m. vasario 25 d. Tauragės apskrities Batakių valsčiuje. 1945 m. vasario 16 d. Ruibiškės miške prisiekė kaip partizanas ir įstojo į buvusio policininko Antano Suginto vadovaujamą partizanų būrį, vėliau, A. Sugintui žuvus, vadovavo būriui. Priklausė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinei. Buvo sužeistas, 1953 metais pateko į sovietų sąjungos nelaisvę, ištvėrė 16 tardymų. Po metų nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme, kalintas Mordovijos lageriuose. 1992 metais L. Laurinskas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1994 metais – vardiniu Krašto apsaugos ministerijos ginklu. 1998 metais L. Laurinskui suteiktas teisinis ginkluoto pasipriešinimo okupacijai dalyvio – Kario savanorio – statusas. Tais pačiais metais jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Mirė 2013 m. gegužės 4 d.