|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Lietuva pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas
Šiemet pasaulis mini 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuva ir visa tarptautinė bendruomenė reiškia didžiausią pagarbą visiems, žuvusiems šiame kare, kuris pareikalavo daugiausiai gyvybių žmonijos istorijoje. Tačiau neužtenka vien pagerbti aukas, turime siekti, kad panašios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų. Reikšdami didžiausią pagarbą visiems, kovojusiems su hitleriniu nacizmu ir atidavusiems savo gyvybes, pakartojame savo tvirtą pasiryžimą šiandien nesitaikstyti su rasine diskriminacija, ksenofobija, neonacizmu. Turime padaryti viską, kad nacizmas bet kokiomis formomis nebūtų toleruojamas. Su ypatingu skausmu atminti Lietuvos ir visos Europos žydų bendruomenės nariai, tapę aukomis Holokausto žvėriško masinio nusikaltimo, kuriam nėra ir negali būti jokio pateisinimo, dėl kurio kalti politiniai užsakovai, tiesioginiai vykdytojai, jų parankiniai ir tie, kurie tai matydami tylėjo ir nieko nedarė. |
||
|
|
||
Vyksta tolesnis KGB bendrininkų slėpimas? Gegužės pradžioje mūsų valstybėje kilo ypatingos svarbos klausimas: viešinti ar toliau slėpti nuo visuomenės buvusių 50 metų okupavusios šalies represinio aparato KGB bendradarbių, greičiau, išdavikų, pražudžiusių arti šimto tūkstančių Lietuvos gyventojų, trėmusių į Rusiją mūsų tautiečius bei vykdžiusių kitus bjaurius totalitarinio režimo nusikaltimus, pavardes. Valdančiosios koalicijos politinė taryba svarstė klausimą, ką daryti su prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su sovietų saugumu asmenimis. Mat praėjus 15 metų, reikia pakeisti saugotų sąrašų su žyma slaptai slaptumo laipsnį, nebepratęsiant slaptumo, o galbūt netgi išviešinant, t.y. leidžiant atvirai supažindinti visuomenę su buvusių KGB agentų sąrašais. Tai daryti vertė kitas galiojantis įstatymas, pavadintas Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymu, kuris nustato paslapties saugojimo trukmę 15 metų. Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Kai kurie politikai pradėjo įrodinėti, kad praėjus tam nustatytam 15 metų terminui, galima jį pratęsti ir toliau laikyti įslaptintą sąrašą arba jį viešinti. Premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas pasisakė, kad reikia viešinti. Tokiam žingsniui reikėtų tik pritarti. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje negali būti nuo visuomenės įslaptinami su okupaciniu režimu bendradarbiavę ir tautiečius bei kitus žmones išduodavę padlaižiai, nesvarbu, kokius pažadus jie yra gavę valstybės atkūrimo pradžioje. |
||
|
|
||
Siekiant išsaugoti ES paramą, siūloma keisti apskričių ribas Vyriausybės pasitarime pritarta Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytiems sprendimams, sudarantiems prielaidas naujų teritorinių statistinių vienetų nustatymui Lietuvoje. Šie sprendimai būtini siekiant pasiruošti situacijai, kuomet Lietuva viršys 75 proc. Europos Sąjungos (ES) bendrojo vidaus produkto vidurkio, ir dėl to nebegalės gauti ES finansinės paramos kaip vienas mažiau išsivystęs regionas. Tikėtina, kad ši 75 proc. riba bus viršijama jau paskelbus 2014 metų statistiką. Nedarant teritorinių statistinių vienetų nustatymo pakeitimų, 20212028 metų finansiniu laikotarpiu Lietuva būtų priskirta pereinamojo laikotarpio regionų kategorijai dėl to šalis gautų iki 2,7 mlrd. eurų mažiau ES finansinės paramos nei gauna dabar, sumažėtų ne tik bendra paramos suma, bet ir maksimalus finansavimo intensyvumas ES finansinė parama galėtų sudaryti ne 85 proc. (kaip šiuo metu), bet 60 proc. paramos viešiesiems projektams. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |