Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Trečiasis prelato  eilėraščių rinkinys

Paulius LEMEŽIS

Poezijos rinkinio pristatymo dalyviai (iš kairės): autorius, prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Egidijus Stancikas ir klierikas Laimonas

Gegužės 6 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatyta prelato, Teologijos fakulteto VDU studijų prodekano, Kauno kunigų seminarijos studijų dekano, prof. habil. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS poezijos knyga „Pažvelk Dievybei į akis“. Renginyje dalyvavo knygą redagavęs poetas ir rašytojas Robertas Keturakis, Pasaulio lietuvių centro vadovas, leidėjas Valdas Kubilius, aktorius Egidijus Stancikas bei knygos autorius. Beje, anksčiau išleistos dvi prelato poezijos knygos „Kad Amžinybė būtų netuščia“ (2013) ir „Tau atviras Dangus“ (2014), tad pristatytoji yra jau trečioji.

Renginį pradėjusi muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė linkėjo prel. V. S. Vaičiūnui, kad po trečios knygos išleidimo sulauktume ir kitų.

Požemio galerija: rašytojai meno kūriniuose

Paulius LEMEŽIS

Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose kaupiami ir saugomi vertingi, įdomūs, su rašytojais ir literatūra susiję eksponatai. Tarp daugybės rankraščių, laiškų, knygų, fotografijų, memuarų, dokumentų, asmeninių daiktų yra ir įvairiausių meno kūrinių, vaizduojančių žymių literatų atvaizdus bei svarbius jų gyvenimo momentus. Bene įdomiausi tokie meno kūriniai – skulptūros, medaliai, statulos, biustai, bareljefai, plaketės. Muziejaus bendruomenei nusprendus, jog tokie vaizduojamosios dailės kūriniai turėtų būti viešai parodyti visuomenei, Deimantės Cibulskienės iniciatyva buvo gautas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Todėl gruodžio 13-osios popietę vyko ekspozicijos „Požemių galerija: rašytojai meno kūriniuose“ atidarymas.

Ekspoziciją atidarė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, skulptoriai Leonas Strioga, Juozas Šlivinskas ir grafikas Romualdas Čarna – būtent jie perkirpo simbolinę raudoną juostą, tvėrusią parodos erdvę – požeminę galeriją (rūsį).

Florencijoje pagerbė M. K. Oginskio atminimą

Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis gegužės 8 dieną lankėsi Florencijoje ir dalyvavo iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjime.

„Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 metų sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius buvo apdovanotas įvairiapusiais talentais, ir juos sumaniai išnaudojo kilniam tikslui – tarnauti Tėvynei“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Penktadienio vakare ministras Florencijos Šventojo Kryžiaus bazilikoje, kurioje ir yra M. K. Oginskio amžinojo poilsio vieta, dalyvavo šia proga surengtame M. K. Čiurlionio kvarteto koncerte. „Net praėjus 250 metų nuo M. K. Oginskio gimimo, ši iškili asmenybė žavi mus vis labiau. Padaręs įspūdingą politinę ir diplomatinę karjerą, M. K. Oginskis tikruoju savo pašaukimu visada laikė muziką, ir būtent muzikinis palikimas jam pelnė ateities kartų atminimą ir pripažinimą. Šiandien tarp kitų garsių kompozitoriaus kūrinių skamba ir didžiausio populiarumo sulaukęs liūdesio ir melancholijos kupinas polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, parašytas 1794 metais, kai Oginskis buvo priverstas ją palikti. Tuomet jį priėmė Italija ir tapo jo antrąja Tėvyne. Į ją Oginskis grįžo ir savo gyvenimo saulėlydyje, kad pasiliktų Toskanos žemėje amžinai“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kalbos premijos laureatas – kraštotyrininkas

2015 metų Kalbos premijos laureatas – kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtuose dvyliktuosiuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas komisijos sprendimas dėl 2015 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureato.

Už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą 2015 metų Kalbos premijos laureatu tapo filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas. Premija bus iškilmingai įteikta gruodį Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos organizuojamame Kalbos vakare, minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį.

Į Spaudos pusryčius Signatarų namuose susirinkusius žurnalistus, leidėjus, rašytojus, kalbos žinovus, politikus pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Seimo Pirmininko pavaduotoja pabrėžė, kad „kiekvienas šios dienos minėjimas pirmiausia primena žmones, kurie paliko mums žinių apie Lietuvą – jos praeitį ir jos gyvenimą iki mūsų“.

Tradicinė knygos šventė

Gražiausio dizaino ir poligrafijos leidiniu pripažinta prel. Vytauto Stepono Vaičiūno (kairėje) knyga „Pažvelk Dievybei į akis“

Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko tarptautinė tradicinė XXI knygos šventė. Jos rengėjai – XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius (pirmininkas – Vidmantas Kiaušas-Elmiškis), Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (generalinis direktorius – Valdas Kubilius).

Apie sudėtingą, bet labai svarbų lietuviškos knygos kelią Mažojoje Lietuvoje, Lenkijoje, Seinų krašte nuo spaudos draudimo laikotarpio iki dabar kalbėjo Punsko „Aušros“ leidyklos vyriausiasis redaktorius, rašytojas Sigitas Birgelis. Išsamiame pranešime svečias apžvelgė lietuviškos knygos kelią, kuris sietinas su dominikonų atvykimu į Seinus (apie 1610 metus)... Jo žodžiai, kad „tapatybę prarandame, kai nepastebime, kas vyksta šalia mūsų ir mumyse, kai įvykių tėkmėje nesugebame atskirti, kas svarbu, kai nepasimokome iš praeities klaidų“, priminė, kokią atsakomybę turime priimti mes, atversdami istorijos puslapius, tęsdami laisvo lietuviško žodžio puoselėtojų darbus.