|
Požemio galerija: rašytojai meno kūriniuose
Paulius LEMEŽIS
Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose kaupiami ir saugomi vertingi, įdomūs, su rašytojais ir literatūra susiję eksponatai. Tarp daugybės rankraščių, laiškų, knygų, fotografijų, memuarų, dokumentų, asmeninių daiktų yra ir įvairiausių meno kūrinių, vaizduojančių žymių literatų atvaizdus bei svarbius jų gyvenimo momentus. Bene įdomiausi tokie meno kūriniai skulptūros, medaliai, statulos, biustai, bareljefai, plaketės. Muziejaus bendruomenei nusprendus, jog tokie vaizduojamosios dailės kūriniai turėtų būti viešai parodyti visuomenei, Deimantės Cibulskienės iniciatyva buvo gautas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Todėl gruodžio 13-osios popietę vyko ekspozicijos Požemių galerija: rašytojai meno kūriniuose atidarymas.
Ekspoziciją atidarė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, skulptoriai Leonas Strioga, Juozas Šlivinskas ir grafikas Romualdas Čarna būtent jie perkirpo simbolinę raudoną juostą, tvėrusią parodos erdvę požeminę galeriją (rūsį).
Pasidžiaugus išskirtinio projekto atidarymu, parodos lankytojai turėjo galimybę pirmą kartą apžvelgti seniai Maironio lietuvių literatūros muziejuje kauptus vertingus eksponatus, susijusius su rašytojais ir literatūra. Parodoje eksponuojami meno kūriniai iš gipso, medžio, metalo, kuriuose galima atpažinti lietuvių literatūros klasikus: Kristijoną Donelaitį, Maironį, Žemaitę, Salomėją Nėrį, Ievą Simonaitytę, Vytautą Mačernį, Joną Aistį, Balį Sruogą bei kitus literatus, visuomenininkus.
Bene didžiausią eksponatų dalį sudaro įvairaus dydžio vienpusiai bei dvipusiai lietuvių rašytojams skirti medaliai. Dauguma iš jų yra sukurti 19811989 metais ir yra skirti Jonui Mačiuliui-Maironiui.
Kitą eksponatų grupę sudaro bareljefai skulptūriniai vaizdai, ornamentai, iškilę iš plokštumos mažiau nei per pusę savo apimties. Parodoje šie skirtingų dydžių, formų, bei struktūrų kūriniai yra dedikuoti Kristijonui Donelaičiui, Žemaitei, Vincui Kudirkai, Vydūnui, Antanui Vienuoliui bei kitiems. Ekspozicijoje taip pat pristatomas ir vienas horeljefas (skulptūrinis vaizdas, iškilęs daugiau nei per pusę savo apimties), skirtas rašytojui Antanui Baranauskui.
Parodoje Požemių galerija: Rašytojai meno kūriniuose galima išvysti ir nemažai biustų, skulptūrinių žymių literatų portretų, skirtų Juozui Grušui, Viktorui Katiliui, Kaziui Jankauskui. Ekspozicijoje pristatomi unikalūs Leono Striogos kurti portretai iš medžio, skirti Antanui Vienažindžiui, Antanui Strazdui, Jonui Aisčiui, Jonui Biliūnui bei Juozui Apučiui.
Visi ekspozicijoje pristatomi meno kūriniai yra įdomūs, tačiau išskirtinai didelio dėmesio sulaukė 19331964 metais iš gipso gamintos kai kurių rašytojų pomirtinės kaukės iškart po mirties kurti gipsiniai-vaškiniai veido atspaudai. Jau senų senovėje tokių kaukių pagrindu būdavo kuriami išėjusiųjų žmonių portretai. Amžiams bėgant pomirtinės kaukės funkcija keitėsi, kol galiausiai priimta tokias kaukes naudoti siekiant išsaugoti mirusiojo veido bruožų atvaizdą atminimui. Anot skulptoriaus Petro Rimšos, reljefinės kaukės negali pavaduoti joks piešinys, jokia fotografija. Tai jau paminklas, kad ir ne meno kūrinys. Jis puikiai perteikia veido bruožus. Pomirtinių kaukių dėka galima pamatyti realius, nepagražintus anuometinių Lietuvos rašytojų veidus. Įtaigią atmosferą tarp parodoje eksponuojamų rašytojų pomirtinių kaukių kuria išskirtinis apipavidalinimas: tamsaus audeklo fonas, specialus apšvietimas, kaukės patalpintos nedidelėje sienoje esančioje arkoje.
Ekspozicijoje Požemio galerija: rašytojai meno kūriniuose pristatomus darbus sukūrė skulptoriai ir menininkai Juozas Zikaras, Petras Rimša, Petras Aleksandravičius, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, Algirdas Bosas, Petras Repšys, Leonas Strioga, Erikas Daugulis, Levas Raibšteinas, Saulius Kuizinas. Jų kurtuose žymių lietuvių rašytojų garbei skirtuose kūriniuose galima įžvelgti ir pačių autorių asmeninius bruožus, kūrybos ypatybes.
Apžvelgus ekspoziciją, visi buvo pakviesti į Maironio lietuvių literatūros muziejaus mažąją salę. Čia vyko renginio idėjos, proceso, įspūdžių aptarimas. Čia savo pastabomis dalijosi muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, skulptoriai Leonas Strioga ir Juozas Šlivinskas. Apie kūrybą skulptorius Leonas Strioga sakė: ,,Kodėl aš pasirinkau kūrybai būtent tokius autorius (A. Vienažindis, A. Strazdas, J. Aistis, J. Biliūnas, J. Juškaitis, J. Aputis aut. past.)? Aš visad sakiau ir sakysiu, kad savo kūrybai pasirenku draugus arba kitaip bendrasielius. Savo kūrybą komentavo ir kitas skulptorius Juozas Šlivinskas, jis kalbėjo apie naujausias skultūrų kūrimo tendencijas. Grafikas Romualdas Černa kalbėjo apie kūrybą. Anot jo, literatus, rašytojus galima pažinti ir iš jų pačių kūrybos Žodis irgi portretas, o vizualinis menas, šiuo atveju skulptūros, tai tik papildo.
Renginio metu muzikinę-literatūrinę programą atliko aktorius Petras Venslovas ir smuikininkė Ilona Klusaitė. Aktorius įtaigiai skaitė žymių lietuvių rašytojų (juos menančios skulptūros, biustai, kiti meno kūriniai pristatyti ekspozicijoje) kūrybą. Rašytojų poeziją papildė įmantrūs smuiko garsai.
Po renginio lankytojai ir svečiai diskutavo, dalijosi savo mintimis ir įspūdžiais apie ekspoziciją, meną, kūrybą, žymius lietuvių literatus ir rašytojus.
© 2015 XXI amžius
|