|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Lietuva pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas
Šiemet pasaulis mini 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuva ir visa tarptautinė bendruomenė reiškia didžiausią pagarbą visiems, žuvusiems šiame kare, kuris pareikalavo daugiausiai gyvybių žmonijos istorijoje. Tačiau neužtenka vien pagerbti aukas, turime siekti, kad panašios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų. Reikšdami didžiausią pagarbą visiems, kovojusiems su hitleriniu nacizmu ir atidavusiems savo gyvybes, pakartojame savo tvirtą pasiryžimą šiandien nesitaikstyti su rasine diskriminacija, ksenofobija, neonacizmu. Turime padaryti viską, kad nacizmas bet kokiomis formomis nebūtų toleruojamas. Su ypatingu skausmu atminti Lietuvos ir visos Europos žydų bendruomenės nariai, tapę aukomis Holokausto žvėriško masinio nusikaltimo, kuriam nėra ir negali būti jokio pateisinimo, dėl kurio kalti politiniai užsakovai, tiesioginiai vykdytojai, jų parankiniai ir tie, kurie tai matydami tylėjo ir nieko nedarė. Kovoje prieš nacizmą vienas didžiausių netekčių patyrė Ukrainos žmonės, kurie šiandien kovoja su išorės agresija. Lietuva solidarizuojasi su laisvę ginančiais Ukrainos žmonėmis ir ragina nepamiršti skaudžių Antrojo pasaulinio karo Europoje pamokų. Lietuva pagerbė visas karo aukas, nepriklausomai, ar žuvo kariai, ar civiliai gyventojai, ar pokario Lietuvoje vykusių represijų aukos. Antrasis pasaulinis karas iki šiol didžiausias ir daugiausiai žalos žmonijai padaręs karas. Jame žuvo daugiau kaip 60 milijonų gyventojų, iš kurių didžioji dauguma civiliai. VILNIUS. Karo aukoms atminti gegužės 8 dieną vyko ekumeninės pamaldos Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčioje, pagerbimo renginiai vyko Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse. Vilniaus Katedros aikštėje surengta visuomeninė pilietinė jaunimo akcija Uždek žvakelę Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui. Gegužės 8 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius Panerių memoriale pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. Per iškilmingą ceremoniją šalies vadovė padėjo gėlių vainikus prie paminklų nacizmo ir žydų genocido aukoms atminti, paminklų Lietuvos vietinės rinktinės kariams bei Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams. Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių žmonių, daugiausia žydų. Pusei amžiaus padalijęs Europą Antrasis pasaulinis karas nusinešė dešimtis milijonų gyvybių. Tai didysis dvidešimtojo amžiaus skausmas, pagimdęs holokaustą ir Sibiro lagerius. Minėdami 70-ąsias šios tragedijos pabaigos metines ir pagerbdami jos aukas, mes turime padaryti viską, kad išsaugotume taiką ir tautų bei žmonių likimus, sakė šalies vadovė. KAUNAS. Gegužės 8 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, atidaryta stacionari paroda Šventasis karys. Šv. Jurgis dailės kūriniuose Lietuvoje. Paroda siekiama netradiciškai parodyti karį per šv. Jurgio paveikslą mene, supažindinant visuomenę su šv. Jurgio atvaizdu, kaip ikonografijos šaltiniu, identifikuojančiu kario aprangos detales įvairiais laikotarpiais, atskleisti kario gynėjo reikšmę ir svarbą visuomenės sąmonėje istorijos tėkmėje. Keturiose muziejaus parodų salėse eksponuojama paroda, skirta šių metų Lietuvos muziejų kelio temai Liaudies meno grožis. Lankytojai išvys fotografijų ir tekstų ekspoziciją, atskleidžiančią šv. Jurgio vaizdavimo raidą pasauliniame kontekste, Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir vienuolyno (pranciškonų) pastatų, kurie buvo pradėti statyti apie 1492-uosius, o užbaigti apie 1502 metus, maketą, šv. Jurgio paveikslus, graviūras ir liaudies meno skulptūras su šv. Jurgio atvaizdu. Parodoje galima apžiūrėti XIX amžiaus 2-osios pusės bažnytinių procesijų vėliavas su šv. Jurgio atvaizdu ir Lietuvos stačiatikių ikonas, nuotraukas su jose užfiksuotais kryžiais, koplytstulpiais ir kitais tautodailės kūriniais. Pateikiamos liaudies meistrų nuotraukos. Prieš parodos atidarymą Kauno Šv. Jurgio konvento koplyčioje aukotos šv. Mišios muziejininkams ir parodos atidarymo renginio svečiams. Parodą atidarė jos globėjas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Parodos organizatoriai Muziejaus Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus darbuotojai, idėjos autorius šio skyriaus vyriausiasis muziejininkas Vidmantas Airini. Parodoje eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno Šv. Jurgio bažnyčios, Paveikslų galerijos, Lietuvos dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų Vilniuje, Šiaulių Aušros muziejaus profesionaliosios dailės ir liaudies meno darbai (paveikslai, graviūros, skulptūros, ikonos), kuriuose vaizduojamas šv. Jurgis. Ričardo ŠAKNIO nuotraukos Šv. Jurgį (300), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją, pagerbiame balandžio 23 dieną. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV amžiaus, tačiau vis dar trūksta tikrų žinių apie jo gyvenimą ir kankinystę. Tikra yra tik tai, kad jis buvo krikščionis karys, nukankintas Palestinoje. Legenda pasakoja, kad jis buvęs Kapadokijos didikų krikščionių sūnus, narsus karys, dėl savo kariškų dorybių patekęs į imperatoriaus Dioklecijano asmens gvardiją. Šio imperatoriaus laikais, prasidėjus krikščionių persekiojimui, Jurgis dėl savo tikėjimo buvo nužudytas. Pasakojimas, kad jis išlaisvino karalaitę nuo slibino, yra mitinis motyvas, sukurtas pagal kitų slibino nugalėtojų Persėjo, Indro, Zigfrido legendas. Jurgio kultas, prasidėjęs Bizantijoje, paplito po visus Rytus nuo Gruzijos iki Abisinijos. Šv. Jurgio ir drakono kova dažnai suprantama simboliškai kaip gėrio pergalė prieš blogį. Romoje jau VI amžiuje Belizarijus Jurgio garbei pavadino miesto vartus San Sebastiano, o VII amžiuje buvo pastatyta jo vardo bažnyčia S. Giorgio in Velabro. Viduramžių kryžiaus žygių dalyviai jį buvo pasirinkę savo globėju, taip Jurgio kultą išplatindami po visą Europą. Jis tapo daugeliu valstybių ir miestų globėju: Anglijos, Katalonijos, Aragonijos, Gruzijos, Lietuvos, Portugalijos, Ligūrijos, Genujos, Venecijos. Mene Jurgis vaizduojamas su kario apranga, sėdintis ant žirgo ir smeigiantis ietį į slibiną. Lietuvoje Jurgio šventė, įgavusi folklorinį atspalvį, pakeitė senovės pagonių pavasario šventę. Jurgis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju nuo visų ligų. Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad per Jurgines negalima nieko dirbti laukuose su arkliais, nes tai jų šventė.
KLAIPĖDA. Gegužės 8 dieną Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, minėdami 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, padėjo vainiką żprie paminklo, skirto žuvusiems kariams. Reiškiu didžiausią pagarbą nugalėjusiems nacizmą ir visiems žuvusiems šiame kare ir kariams, ir civiliams. Deja, Lietuvos gyventojų žūtys ir trėmimai nesibaigė su Antrojo pasaulinio karo pabaiga, sakė L. Linkevičius. Pasak ministro, pagerbdami šio baisaus karo aukas, turime padaryti viską, kad tokios tragedijos niekada daugiau nepasikartotų. Deja, vieną didžiausių netekčių kovoje prieš nacizmą patyrusi Ukraina šiandien patiria išorės agresiją. Jei šiandien nepadėsime Ukrainai ginti savo laisvės, rytoj iškils labai reali grėsmė visos Europos laisvei. Tai yra skaudžiai išmokta Antrojo pasaulinio karo pamoka, kurios nedera pamiršti, pabrėžė L. Linkevičius. Galimybė laisvai keliauti, studijuoti ar dirbti visoje ES, kartu su ES pagalba tiesti kelius, sujungti Lietuvos dujų ir elektros tinklus su Europa ir kartu kurti Europos ateitį tai yra dideli atkurtos nepriklausomos Lietuvos pasiekimai, pareikalavę sutelkto visų piliečių darbo. Šių galimybių dar tik siekia Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir kitų ES partnerių žmonės, kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |