|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kodėl grįžome nuskaidrėjusiomis širdimis
Gyvenimo šurmulyje dažnai pamirštame stabtelėti ir pamąstyti apie save, savo artimuosius, Dievą, dvasines vertybes. Nuolatinis skubėjimas dažnai sukelia mums nerimo, rūpesčių ir abejonių. ,,Alfa kursas, kurį mūsų mokyklos bendruomenės nariai lanko trečią mėnesį, veda mus žingsnis po žingsnio savęs ir Dievo pažinimo link. Toje kelionėje mus lydi Zarasų parapijos kunigai klebonas Remigijus Kavaliauskas ir vikaras Aivaras Kecorius bei ,,Ąžuolo gimnazijos tikybos mokytoja Aurelija Jakutienė. Drauge su dvasininkais bandome atsakyti, kas yra gyvenimo prasmė, koks mūsų santykis su Dievu, kaip mes suprantame tikėjimą, kas yra Šventasis Raštas? Kalbame, žiūrime vaizdo medžiagą, tylime, svarstome... Motinos dienos išvakarėse grupelė mokyklos ,,Alfa kurso klausytojų (kartu su Zarasų socialinės globos namų darbuotojais, parapijos tikinčiaisiais, savanorėmis Aldona Navickiene, Aurelija Jakutiene ir Violeta Gaidiene, iš viso per 30 žmonių) lankėsi Baltriškėse. Ne vienas yra čia buvęs, bet kai kuriems tai pirmas susitikimas su šia neįprasta dvasinės ramybės sala. Pirmasis susipažinimas su ,,Alfa kurso lektore Jolanta Stupelyte ir broliu emeritu Patriku iš Vajasiškio nuteikė viltingai ir maloniai. Jolanta paprastai ir suprantamai kalbėjo apie Šventąją Dvasią ir jos teikiamas malones. Ji akcentavo, kad ir kasdieniniame gyvenime mes jaučiame Šventosios Dvasios veikimą, tik kartais to negalime įvertinti. Prancūzas brolis Patrikas kalbėjo lietuviškai, vėliau bendravo prancūzų kalba. Patriko lūpomis skleidžiamą Šventosios Dvasios veikimą mes stengėmės pajusti visa savo esybe. Brolis Patrikas teigė, kad visi, susirinkę Baltriškėse, jau veikiami Šventosios Dvasios, kad liudija Dievą. Bendraudami su kurso klausytojais tiek Jolanta, tiek Patrikas tvirtino, kad reikia įsileisti Šventąją Dvasią ir priimti jos teikiamas malones. Vėliau sekė Brevijoriaus malda bažnyčioje, tylus susikaupimas ir mąstymas apie Dievo ir Šventosios Dvasios ženklus žemėje. Pietūs klebonijoje dar kartą tarsi patvirtino, kad visi yra vieno Tėvo vaikai, ir tai be galo džiugino. Ypatinga buvo bendrystę su Dievu liudijanti Rožinio malda, kurią vedė Tiberiados vienuolis brolis Serafimas, keliaujant Baltriškių takeliais. Daugeliui neįtikėtinas potyris buvo garsiai kalbėti Rožinį, žvelgti į vis šviesėjantį dangų ir jausti Dievo buvimą savo širdyse. Iki graudulio ir dvasinio pakylėjimo sujaudino Švč. Sakramento adoracija bažnyčioje, užtarimo malda, kurią kalbėjo s. Vitalija OFS ir Kristina iš Vilniaus, dekano kun. R. Kavaliausko aukojamos šv. Mišios, išpažintis, o Gintarės ir Renatos iš Ignalinos giedamos giesmės, šlovinančios Dievą, pripildė širdis ramybės ir džiugios palaimos. Diena prabėgo labai greitai. Palikome Baltriškes, bet širdyje išsivežėme Viltį ir Tikėjimą, kad esame ne vieni su mumis Šventoji Dvasia ir už mūsų gyvenimą besimeldžiantys žmonės. Mintimis dalijasi ,,Alfa kurso nariai: ,,Baltriškėse kitaip pažvelgiau į save, radau tai, ko žmogui labiausiai reikia tikėjimą (Loreta). ,,Bendra malda, giesmių grožis, tylus apmąstymas leido kitaip pažvelgti į save, į savo tikėjimą (Monika). ,,Šis savaitgalis ypatingas. Aš pamiršau visus rūpesčius, darbus, grįžau sutvirtėjusi dvasiškai (Lilija). ,,Alfa kurso klausytojų vardu dėkojame Zarasų parapijos klebonui dekanui kun. R. Kavaliauskui, vikarui kun. A. Kecoriui, mokyklos direktorei N. Guobienei.
Marytė Repečkienė,
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |