Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Vorkutos sukilimui – 60 metų

Algimantas Zolubas

Paminklas mirusiems ir žuvusiems Lietuvos politiniams kaliniams

Istoriniai šaltiniai byloja, kad svarbiausiais vergovinės santvarkos objektais tapo kilmingieji visuomenės sluoksniai, užėmę išskirtinę padėtį ir valdę valstybę, bei žemiausiasis ir beteisis sluoksnis – vergai. Ekspansiniai valstybių planai tarp jų kurstė karus. Pralaimėjusios šalies gyventojai arba būdavo išvaromi į vergiją ar kitaip represuojami, arba gaudavo siauresnių nei šalies laimėtojos gyventojų politinių teisių.

Aukso Orda ir jos sukurta Maskolija – vienintelės dvi pasaulio šalys, kur visi žmonės buvo skelbiami vergais. Vėliau Aukso Orda iširo, o ir Maskolijoje vergovinė santvarka sušvelnėjo, pavirsdama baudžiavine, tačiau baudžiava realiai tenai išliko iki pat XIX amžiaus pabaigos, o paskui, susikūrus SSRS, vėl buvo atkurta – tik jau kaip bolševikinė Gulago vergijos ir kolchozų baudžiavinė sistema.

Griunvalde vyko Žalgirio mūšio inscenizacija

Vytauto Didžiojo rolę inscenizacijoje atliko majoras Donatas Mazurkevičius

Liepos 18 dieną, minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines, gausi Lietuvos delegacija dalyvavo Žalgirio mūšio minėjime-inscenizacijoje istorinėje mūšio vietoje, Griunvalde (Lenkija). Aštuntąjį kartą renginyje dalyvaujančius Lietuvos karius ir Viduramžių rekonstruktorius aplankė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mūsų tautas vienija šimtmečius skaičiuojanti bendra istorija. Ilgus amžius kovojome prieš bendrus priešus. Mes kupini pagarbos mūsų protėviams ir jų pralietam kraujui laisvės kovose. Stovime čia prie šio puikaus paminklo ir prisimename visus, kas žuvo už laisvę“, – prie Žalgirio mūšiui atminti skirto paminklo sakė ministras J. Olekas.

Žalgirio mūšio inscenizacijos kariai visą savaitę gyveno viduramžiškoje stovykloje, kovėsi riterių turnyruose, turėjo galimybę apsižvalgyti po tikrą viduramžių amatų turgų, dalyvavo pagrindiniame šventės renginyje – Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Karius mūšyje palaikė ir gausios lietuvių kavalerijos pajėgos, kurios inscenizacijoje atliko lemtingą, apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą, lėmusį pergalę. Lietuvos kariams šiemet atstovavo net keturios skirtingos mūšio vėliavos.