Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kvietimas melstis už laisvę

Rugpjūčio 23-iąją minime Juodojo kaspino dieną. Melsdami Dievą laiminti mūsų šalį ir saugoti jos laisvę, ypač prisiminkime Ukrainą, kuri rugpjūčio 24-ąją mini savo Nepriklausomybės dieną. Atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus nepaliaujamą raginimą melstis už taiką pasaulyje, melskime Dievą už Ukrainą ir ukrainiečius šio sekmadienio šv. Mišiose bei asmeninėse maldose.

Juodojo kaspino diena primena slaptus 1939 metų Molotovo-Ribentropo pakto protokolus, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims lėmusius nepriklausomybės praradimą. Šią dieną Baltijos kelyje liudijome mūsų laisvės troškimą ir vienybės jėgą. Lietuvos laisvę iškovojome ne tik politiniais veiksmais ir pilietinėmis akcijomis, tačiau ir nuoširdžia malda, nepaliaujamai sklindančia iš Lietuvos žmonių širdžių. Drauge su mumis maldoje už taiką tuo metu buvo žmonės visame pasaulyje.

Padėkos už derlių šventė

Apie Popiežiaus encikliką – sodininkų bendrijoje

Lina Kiršaitė

Kun. Rimantas Kaunietis sodininkų bendrijoje „Lėvuo“ skaito paskaitą apie popiežiaus Pranciškaus encikliką

Liepos 30 dieną sodininkų bendrijoje „Lėvuo“ (Panevėžio r., Tičkūnų k.) doc. Algimanto Bučiūno iniciatyva sodininkai buvo pakviesti į Algimanto ir Aldonos Bučiūnų sodą dalyvauti Padėkos už derlių šventėje. Susirinko daugiau kaip dvidešimt kaimynų sodininkų ir jiems prijaučiančiųjų. Kun. Rimantas Kaunietis iš Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios pravedė paskaitą apie popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato si‘“, kurioje daug dėmesio skiriama gamtos temai.

Pasak kun. R. Kauniečio, Popiežius kviečia žiūrėti į pasaulį kaip į visumą ir pirmiausia kreipiasi į katalikus. Krikščionių pareiga yra rūpintis gamta, mes turime ją mylėti. Kai myli kokį žmogų ir gauni iš jo dovaną, nors ir labai mažą, ją ypač vertini. Dievas kaip dovaną mums davė gamtą. Dėkingumą Dievui išreikšti turėtume gyvendami ekologiškai. Šventajame Rašte užrašyti Jėzaus žodžiai „Eikite ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ rodo, kokia svarbi yra mus aplinka.

Auksinis kunigystės jubiliejus Telšių Katedroje

Rugpjūčio 10 d. 12 val. Telšių vyskupijos Katedroje vyko iškilmė – auksinį kunigystės jubiliejų šventė prel. bažn. t. lic. Algimantas Bartkus, buvęs ilgametis Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, pats jubiliatas bei daugiau nei 50 Telšių vyskupijos kunigų. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ pasveikino garbujį jubiliatą ir pasidžiaugė, jog jis švenčia tokį svarbų ir reikšmingą kunigystės jubiliejų Telšių vyskupijos Katedroje. Pamoksle Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos studijų prefektas, studijavęs Romoje ir gyvenęs Lietuvių kolegijoje, kan. dr. Vladas Gedgaudas dalinosi įžvalgomis apie gyvenimą ir pristatė jubiliatą, kuris kilęs iš Žemaitijos, dirbo Brazilijoje, JAV ir net 25 metus buvo Lietuvių kolegijos Romoje rektoriumi. Pamokslininkas išryškino žmogaus kelionės per gyvenimą svarbą – tai tarytum keliavimas per girią. Iš pradžių gražu, gera, einant gilyn atsiranda sunkumų, iššūkių, nuovargio, norisi statyti palapinę, o dar giliau randamas kaimas, kuriame keliautojas priimamas, juo rūpinamasi ir, kai nusprendžia iškeliauti, pasidaro sunku tai padaryti, nes žmonės prie keliautojo priprato, pamėgo jį. Gyvenime labai panašu, tačiau galiausiai viską išsprendžia susitikimas su Kristumi, kuris yra gyvenimo šviesa ir tikrasis visa ko išsipildymas. Būtent amžinybės šviesoje gyvenimas išsipildo pilnai ir iki tol visi gyvenimo įvykiai, pasiekimai ir patirtys tampa kelionės į amžinąją laimę etapais. Svarbiausia – ištikimybė Kristui ir gyvenimas su juo amžinai. Kunigystė yra būtent tokia kelionė, vedanti į galutinį tikslą – susitikimą su Kristumi tiek čia, žemėje, tiek ten, amžinybėje.

Gera čia būti

Rinkosi legionieriai

Šiaulių ir Akmenės rajonų paribyje yra Agailių miškas. Jame stovi Agailių–Meilaičių–Kerbedžių bažnytėlė. Liepos 3 dieną į ją susirinko Šiaulių vyskupijos Nekalto prasidėjimo Marijos legiono kurijos nariai. Kurija – valdantysis organas, kuris vienija visus Šiaulių vyskupijos Marijos legiono prezidiumus. Jos susirinkimai vyksta kartą per mėnesį. Dalyvauja visų prezidiumų valdybos nariai. Šiaulių vyskupijos Marijos legiono kurijoje yra 12 prezidiumų. Kurijos susirinkimuose dalyvauja 50 aktyvių narių iš visos vyskupijos. Šiaulių vyskupijos Marijos legiono kurija susikūrė prieš aštuonerius metus. Ji turi savo vėliavą, kurią naudoja Acies šventės metu ir minint kurijos įkūrimo jubiliejus. Vadovauja energinga ir veikli, savo pašaukimui atsidavusi pirmininkė sesuo Janina Savickienė. Vicepirmininkas – brolis Andrius Bartkevičius. Susirinkimų protokolus kruopščiai rašo sekretorė sesuo Eugenija Juknienė. Iždą tvarko ir rūpinasi legiono literatūra sesuo Aldona Poškevičienė.

Marijos legiono narių rekolekcijos

Liepos 19 dieną į Žemaičių Kalvariją iš visos Telšių vyskupijos rinkosi Marijos legionieriai. Nuo 9 val. ryto apie 200 legionierių susibūrė į Žemaičių Kalvarijos Kultūros centro didžiąją salę, drauge meldėsi, kalbėjo Rožinį, o vėliau vyko išplėstinis susirinkimas. Trijų Telšių vyskupijoje veikiančių Marijos legiono centrų – kurijų – vadovai ir atstovai pateikė ataskaitą apie nuveiktus darbus, klausėsi dvasinio skaitymo ir konferencijos apie Marijos legiono veiklos svarbumą ir uždavinius, skelbiant Kristaus Evangeliją šių dienų visuomenėje. Konferenciją skaitė tą dieną Legiono nariams rekolekcijas vedęs Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso Šiluvoje vadovas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po susirinkimo ir konferencijos susirinkusieji dalyvavo 12 val. šv. Mišiose, kurioms vadovavo kan. A. Sabaliauskas, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas. Pamoksle komentuoti tos dienos Šventojo Rašto skaitiniai, kalbėta apie Dievo meilę bei gailestingumą. Dievas rūpinasi savo žmonėmis, nes tos dienos psalmė bei Evangelija būtent tai akivaizdžiai išryškina. Dievas veda žmogų, kur vešlios ganyklos žaliuoja, ir Kristus tai patvirtina sakydamas, jog gaila jam minios. Žmogus, kaip Dievo kūrinys, yra pakviestas patikėti Dievu – savo Kūrėju – ir nebijoti būti Jo globojamas.

Kai motinos malda pramuša dangų

Rugpjūčio 1 dieną Šakiuose vyko judėjimo Motinos Maldoje narių iš įvairių Vilkaviškio vyskupijos parapijų susitikimas. Ankstyvą šeštadienio rytmetį Alytuje prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios rinkosi būrelis moterų. Tikslas – kelionė į Šakius. Į kiemelį atėjo ir šiam judėjimui prijaučiantis klebonas g. kan. Arūnas Užupis, palaimino kelionei, atnešė vandens, išlydėjo. Ačiū jam už rūpestį, globą, už transportą.

Šakiuose pirmiausia dalyvavome šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas, neseniai iš mūsų krašto išvykęs, mums gerai žinomas kun. Vytautas Antanas Matusevičius. Pamoksle jis kalbėjo, kokia galinga jėga slypi motinos maldoje, ir nuoširdžiai džiaugėsi šiuo judėjimu, jo nauda vaikams ir visam pasauliui. Duokite man šventų motinų ir aš pakeisiu pasaulį, – priminė dar senovėje mąstytojų ištartus žodžius.

Kaimynus sieja ne tik malda

Grupė šilagaliečių susirinko giedoti giesmių Švenčiausiajai Jėzaus širdžiai

Jau tapo tradicija per religines šventes Panevėžio priemiesčio Šilagalio kaimo žmonėms ir kai kuriems panevėžiečiams rinktis į kultūros centre esančią salytę-koplyčią. Čia, salės gale, palei sieną, yra nedidelis stalelis, apdengtas audeklu, į sieną atremti gėlėmis apkaišyti Marijos ir Kristaus paveikslai, dega žvakės – tarp žolynų įrengtas altorėlis. Šilagalio kaimą unikalų daro savotiška giesmių giedojimo tradicija. Vargu, ar Šiluva yra girdėjusi tiek giesmių, kiek jų skamba čia prieš didžiąsias religines šventes, kai dešimtis giedorių skambiais balsais šlovina Kristų ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją.

Per visą Gavėnią giedamos Kristaus nueito kančios kelio, gegužę – Mojavos, Šv. Mergelės Marijos garbei, o birželį skirtos Švenčiausiajai Jėzaus širdžiai giesmės.