|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Padėkos už derlių šventė Apie Popiežiaus encikliką sodininkų bendrijoje Lina Kiršaitė
Liepos 30 dieną sodininkų bendrijoje Lėvuo (Panevėžio r., Tičkūnų k.) doc. Algimanto Bučiūno iniciatyva sodininkai buvo pakviesti į Algimanto ir Aldonos Bučiūnų sodą dalyvauti Padėkos už derlių šventėje. Susirinko daugiau kaip dvidešimt kaimynų sodininkų ir jiems prijaučiančiųjų. Kun. Rimantas Kaunietis iš Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios pravedė paskaitą apie popiežiaus Pranciškaus encikliką Laudato si, kurioje daug dėmesio skiriama gamtos temai. Pasak kun. R. Kauniečio, Popiežius kviečia žiūrėti į pasaulį kaip į visumą ir pirmiausia kreipiasi į katalikus. Krikščionių pareiga yra rūpintis gamta, mes turime ją mylėti. Kai myli kokį žmogų ir gauni iš jo dovaną, nors ir labai mažą, ją ypač vertini. Dievas kaip dovaną mums davė gamtą. Dėkingumą Dievui išreikšti turėtume gyvendami ekologiškai. Šventajame Rašte užrašyti Jėzaus žodžiai Eikite ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai rodo, kokia svarbi yra mus aplinka. Prelegentas paaiškino žodžio enciklika reikšmę (enciklika [gr. enkyklios apskritas] Popiežiaus aplinkraštis tam tikrais klausimais), pristatė visas šešias enciklikos dalis, pasidalino skaitant šią encikliką kilusiomis mintimis. Gamta bendri namai. Popiežius kalba apie aplinkos apsaugos srityje pasiektus laimėjimus, numato, koks gali būti kiekvieno indėlis, kalba apie dabartines ekologines krizes, ypač apie klimato šiltėjimą. Kunigas priminė, kad klimatologų ataskaitose šių metų liepa karščiausia nuo 1880 metų. Jei pasaulyje temperatūra pakyla puse laipsnio, tai yra katastrofa. Kai kas kritikuoja Popiežių, kad jis kišasi ne į savo sritį, pavyzdžiui, skatina rūšiuoti atliekas, o aplinkosaugininkai teigia, kad popieriui perdirbti reikia daugiau chemikalų nei jam pagaminti. Popiežius teigia, kad jo enciklika ne žalioji, o socialinė. Kasmet išnyksta tūkstančiai gyvūnų ir augalų rūšių. Pagrindinė priežastis noras gyventi tik sau, nematant savo veiklos padarinių. Pastebimas žmogaus gyvenimo kokybės nuosmukis. Į turtą suvedama visa gyvenimo kokybė. Žmogaus kokybės supratimas tampa iškreiptas. Mes turime skelbti Evangeliją visai kūrinijai. Turime grįžti prie Dievo plano, kuriam Jis mus ir sukūrė. Turime puoselėti ir gražinti aplinką. Pradžios knygoje rašoma, kad žmogui Dievas pavedė rūpintis Edeno sodu. Taigi, žmogaus užduotis dirbti nėra nuodėmės pasekmė, kaip dažnai sakoma. Niekur žmogus negali būti taip laimingas kaip savo sode. Susirinkusieji šiai minčiai pritarė. Mes su visa kūrinija keliaujame link Dievo, kadangi mūsų prigimtyje yra užkoduotas poreikis Jo ieškoti. Komunizmo metu ateizmas virto religija. Atsimename to meto lozungus: Leninas atėjo visiems laikams, Partija nemirtinga... Mes negalime gyventi be asmeninio Dievo: jei nepripažįstame tikrojo, susikuriame savo. Kartais sudieviname gamtą. O reikia rasti vidurį. Kodėl atsirado visos krizės, kodėl tai vyksta? Ekonomistai visada kalba apie rinką, nes ko rinka prašo, tą ir duodame, rinkos negalima varžyti. Tačiau ji neišsprendžia socialinių problemų. Popiežius išskiria dvi problemas. Pirma darbo problema: tik greito pelno siekimas, kai bet kokia kaina siekiama greito pelno, užmirštamas, paminamas pats dirbantis žmogus. Antroji problema susijusi su technologinės pažangos ribomis. Užsimenama apie genetiškai modifikuotus organizmus, dirbamos žemės sutelkimą kelių savininkų rankose. Popiežius mini, kad reikia duoti galimybę smulkiems gamintojams. Šie žodžiai svarbūs ir į šią paskaitą susirinkusiems sodininkams, nes jie puoselėja savo žemės sklypelius, kurie yra naudingi ne tik jiems patiems jie dalinasi savo išaugintomis gėrybėmis su kitais, ūkeliai ekologiški, sudaromos paklankios sąlygos įvairiai augmenijai ir gyvūnijai. Gamtos problemų analizė negali būti atskirta nuo žmogaus, šeimos, darbo, miesto kontekstų. Susiduriame su viena sudėtinga krize, kuri yra ir ekologinė, ir socialinė, ir ekonominė. Šios krizės pagrindas žmogaus godumas. Visi nori greito pelno ir tai sukelia krizę. Enciklikoje ypatingas dėmesys skirtas miestų aplinkai. Turime skirti dėmesio transportui, būstui. Tačiau miestas yra vienas didžiausių teršėjų. Mes patys sau nuodijame aplinką. Miesto žmonės ne tik tvarkosi, bet ir meta šiukšles miškuose, pakelėse. Popiežius pateikia keletą veiklos gairių. Reikalingas dialogas, reikia pradėti kalbėtis ir veikti įtraukiant ne tik tarptautinius politikus, bet ir kiekvieną iš mūsų, vengti šiandien vyraujančios greito rezultato logikos, kuri ir veda link susinaikinimo. Baigiamajame skyriuje kalbama apie ekologinį atsivertimą, ekologinį ugdymą ir ugdymąsi. Esame kviečiami žiūrėti į gamtą kontempliuojančiojo žvilgsniu, nes tikintysis kontempliuoja ne pasaulio išorę, bet vidų, atpažįsta ryšius, kuriais Tėvas mus sujungė su visais kūriniais. Naujoji enciklika turėtų žmogų paskatinti susimąstyti, kaip jis gyvena bendrystėje ne tik su Dievu, artimu, savimi, bet ir su gamta. Kun. R. Kaunietis pacitavo ir prof. Vytauto Landsbergio žodžius apie šią encikliką. Klausytojai turėjo apie ką pasikalbėti su kunigu Rimantu, puikiai pažįstančiu gamtą ir galinčiu apie ją daug įdomybių bei paslapčių papasakoti. Jaunimo atstovė Šarūnė šiuolaikinių technologijų pagalba padėjo pamatyti kai kam nežinomas Lietuvos augalų rūšis, prisiminti mūsų gamtos garsus. Po paskaitos visi susirinko agapei prie darbščių šeimininkių padengto ir sodo gėrybėmis nukrauto stalo kieme, kunigas Rimantas palaimino vaišes. Nors lietus netrukus taip pat atskubėjo į svečius, sodininkai greitai neišsiskirstė persikėlė į sodo šeimininkų namelį, ten toliau bendravo, dainavo liaudies ir tremtinių dainas bei kūrė ateities planus. Tai buvo gera proga prisiminti Viešpaties dosnumą, Jam padėkoti ir pasidžiaugti gausiu šių metų derliumi. Sodininkai buvo nuoširdžiai dėkingi Algimanto ir Aldonos Bučiūnų šeimai už puikią idėją ir svetingumą, kun. R. Kauniečiui už pasidalinimą popiežiaus Pranciškaus žinia už bažnyčios durų, naujas įžvalgas ir nuoširdumą, o visiems dalyvavusiems už bendrystę. Autorės nuotraukos
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |