|
Auksinis kunigystės jubiliejus Telšių Katedroje
Rugpjūčio 10 d. 12 val. Telšių vyskupijos Katedroje vyko iškilmė auksinį kunigystės jubiliejų šventė prel. bažn. t. lic. Algimantas Bartkus, buvęs ilgametis Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, pats jubiliatas bei daugiau nei 50 Telšių vyskupijos kunigų. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ pasveikino garbujį jubiliatą ir pasidžiaugė, jog jis švenčia tokį svarbų ir reikšmingą kunigystės jubiliejų Telšių vyskupijos Katedroje. Pamoksle Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos studijų prefektas, studijavęs Romoje ir gyvenęs Lietuvių kolegijoje, kan. dr. Vladas Gedgaudas dalinosi įžvalgomis apie gyvenimą ir pristatė jubiliatą, kuris kilęs iš Žemaitijos, dirbo Brazilijoje, JAV ir net 25 metus buvo Lietuvių kolegijos Romoje rektoriumi. Pamokslininkas išryškino žmogaus kelionės per gyvenimą svarbą tai tarytum keliavimas per girią. Iš pradžių gražu, gera, einant gilyn atsiranda sunkumų, iššūkių, nuovargio, norisi statyti palapinę, o dar giliau randamas kaimas, kuriame keliautojas priimamas, juo rūpinamasi ir, kai nusprendžia iškeliauti, pasidaro sunku tai padaryti, nes žmonės prie keliautojo priprato, pamėgo jį. Gyvenime labai panašu, tačiau galiausiai viską išsprendžia susitikimas su Kristumi, kuris yra gyvenimo šviesa ir tikrasis visa ko išsipildymas. Būtent amžinybės šviesoje gyvenimas išsipildo pilnai ir iki tol visi gyvenimo įvykiai, pasiekimai ir patirtys tampa kelionės į amžinąją laimę etapais. Svarbiausia ištikimybė Kristui ir gyvenimas su juo amžinai. Kunigystė yra būtent tokia kelionė, vedanti į galutinį tikslą susitikimą su Kristumi tiek čia, žemėje, tiek ten, amžinybėje.
Šv. Mišių pabaigoje į pamaldų dalyvius kreipėsi pats garbusis jubiliatas. Jis kalbėjo: Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Telšių vyskupijos vyskupams Jonui Borutai SJ ir Linui Vodopjanovui OFM už pakvietimą kartu atnašauti šias padėkos šv. Mišias Telšių Katedroje ir taip atšvęsti auksinį savo kunigystės jubiliejų. Prelatas priminė, jog yra ir kitų asmenų, kurie prisidėjo prie jubiliejaus šventimo, tad jis sakė: Esu be galo dėkingas visiems ir kiekvienam. Jubiliatas prisiminė, jog šioje Katedroje jis šventė ir sidabrinį savo kunigystės jubiliejų, po to susitiko su savo giminėmis iš Žemaitijos. Šiandien jau švenčiu penkiasdešimtuosius kunigystės metus. Dvidešimt penkeri yra praleisti Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje. Pirmieji dvidešimt penkeri kunigystės metai buvo tam tikras noviciatas. Jis dalinosi prisiminimais: Žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1991 metų rudenį, iš Lietuvos į Kolegiją atvyko dvidešimt jaunų klierikų studentų. Atvyko į Romą kaip ir daugelis kitų iš Rytų Europos kraštų studentų. Jie apsigyveno savo kraštų kolegijose ir seminarijose. Tas įvykis buvo ir Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II vizijos išsipildymas, nes joje buvo mintis, jog reikia kuo greičiau, kuo daugiau ir kuo geriau paruošti tiems nualintiems kraštams kvalifikuotų ir šventų kunigų Romoje, Krikščionybės centre, šalia Kristaus įpėdinio. Šis jaunų žmonių atvykimas į Romą sukūrė vieną nelauktą fenomeną ir iššūkį įvyko dviejų pasaulių, dviejų planetų kaktomuša Rytų ir Vakarų pasauliai susitiko ir dėl to buvo tam tikrų, sunkesnių momentų. Džiugu tai, jog geros valios netrūko ir Dievo malonės galia gera sėkla buvo pasėta derlingoje žemėje. Praėjus dvidešimt penkeriems metams galima tik pasidžiaugti ir padėkoti Viešpačiui už nuostabiai gerus ir gausius vaisius. Iš Telšių vyskupijos atvykdavo tiek klierikų, jog Kolegija buvo pravardžiuojama antrąja Telšių kunigų seminarija. Per tuos dvidešimt penkerius mano rektoriavimo metus Kolegijoje ir Villa Lituania gyveno ir įvairiuose Romos universitetuose studijavo apie 100 studentų iš Lietuvos dvasininkų ir pasauliečių. Šiandien galima jais didžiuotis ir dėkoti Dievui. Toliau jubiliatas kalbėjo: Kristus yra pasakęs Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Atsigręždamas į savo jau nueitą penkiasdešimties metų kunigystės kelią, dažnai savęs klausiu, ar visuomet ėjau šiuo, jaunystėje pasirinktu keliu? Ar naudojausi šiuo Žemėlapiu? Ar klausiau šio GPS, navigatoriaus, balso? Atsakymus radau šios dienos šv. Mišių skaitiniuose. Šventasis Raštas kalba, jog nereikia taupyti ar būti šykščiam. Šios dienos Dievo Žodis kalba apie begalinį Dievo dosnumą. Jis yra mums beribis malonių teikėjas. Jis mus ragina pasišvęsti, aukoti ir aukotis savo tarnystei bei pašaukimui, sėti nepailstamai, dalinti ir dalintis kuo dosniau, nuoširdžiai, su šypsniu, su džiaugsmu. Esmė mylėti, kaip jis mylėjo, gyventi pasiaukojančia meile. Mes galime duoti be meilės, bet mes negalime mylėti nieko neduodami (iš savęs). Kristus mums sako, jog be jo nieko negalime, tačiau jis mums primena, kad jis nieko negali be mūsų. Kunigo sėjamos sėklos, mūsų tarnystė, mūsų geri darbai, kad ir patys mažiausi ir menkiausi, yra tos brangios sėklos, kurios pasėtos, su džiaugsmu, nuoširdžiai, Dievo duotu laiku, o ne mūsų įgeidžius tenkinant, visuomet duos daugeriopai gerų vaisių. Tai mums užtikrina pats Kristus. Baigdamas noriu palinkėti visiems broliams kunigams sulaukti penkiasdešimties kunigystės metų ir viršyti šį amžių ir, atėjus laikui, po gražaus, džiugaus ir nuoširdaus darbo plačiame Kristaus vynuogyne galėti pasidžiaugti gausiu derliumi ir atlygiu, jei ne šioje žemėje, tai tada Amžinybėje.
Po iškilmingų šv. Mišių gausus būrys sveikintojų sveikino garbųjį jubiliatą, linkėjo gausių Dievo malonių ir turėjo puikią galimybę bendrauti iškilminguose pietuose.
Prel. bažn. t. lic. Algimantas Bartkus, kilęs iš Žemaitijos, Telšių vyskupijos, gimęs 1940 m. lapkričio 10 d., kunigu pašventintas 1965 m. liepos 11 d. Apaštalavęs įvairiuose kraštuose, ilgus metus buvo Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektoriumi. Dieve, laimink jau penkiasdešimt metų Viešpaties vynuogyne besidarbuojantį kunigą ir tegul Jo laiminamas jis dar ilgus metus būna Dievo Žodžio sėjėju Bažnyčioje.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
© 2015 XXI amžius
|