2015 m. rugpjūčio 21 d.    
Nr. 30
(2150)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Gera čia būti

Rinkosi legionieriai

Šiaulių ir Akmenės rajonų paribyje yra Agailių miškas. Jame stovi Agailių–Meilaičių–Kerbedžių bažnytėlė. Liepos 3 dieną į ją susirinko Šiaulių vyskupijos Nekalto prasidėjimo Marijos legiono kurijos nariai. Kurija – valdantysis organas, kuris vienija visus Šiaulių vyskupijos Marijos legiono prezidiumus. Jos susirinkimai vyksta kartą per mėnesį. Dalyvauja visų prezidiumų valdybos nariai. Šiaulių vyskupijos Marijos legiono kurijoje yra 12 prezidiumų. Kurijos susirinkimuose dalyvauja 50 aktyvių narių iš visos vyskupijos. Šiaulių vyskupijos Marijos legiono kurija susikūrė prieš aštuonerius metus. Ji turi savo vėliavą, kurią naudoja Acies šventės metu ir minint kurijos įkūrimo jubiliejus. Vadovauja energinga ir veikli, savo pašaukimui atsidavusi pirmininkė sesuo Janina Savickienė. Vicepirmininkas – brolis Andrius Bartkevičius. Susirinkimų protokolus kruopščiai rašo sekretorė sesuo Eugenija Juknienė. Iždą tvarko ir rūpinasi legiono literatūra sesuo Aldona Poškevičienė.

Šv. Mišias už Šiaulių vyskupijos Marijos legiono narius Agailių–Meilaičių–Kerbedžių bažnytėlėje aukojo Šiaulių vyskupo paskirtas Marijos legiono dvasios vadas kun. Algirdas Pakamanis, Šakynos klebonas kun. Jordanas Urbonas ir Radviliškio vikaras kun. Darius Marcinkevičius.

Po šv. Mišių vyko kurijos narių susirinkimas, kurio metu melstasi pagal Marijos legiono atmintinę ir pasveikintas Marijos legiono dvasios vadas kunigas A. Pakamanis 89-ojo gimtadienio proga.

Istorinė Agailių bažnytėlė

Dvasios vadas kun. A. Pakamanis papasakojo susirinkusiems Agailių bažnytėlės istoriją: „Pirmoji medinė koplyčia Agailių miške pastatyta dar baudžiavos laikais. Betoninė bažnyčia mediniu stogu buvo pastatyta 1939 metais, bet ji du kartus degė. 1975-ųjų vasarą tikinčiųjų lėšomis atstatyta bažnyčia tų pačių metų rudenį sovietų valdžios sprendimu buvo nuversta buldozeriu. Nuversti ir dideli kryžiai, stovėję už bažnyčios dar nuo baudžiavos laikų. Visos nuolaužos ir betono luitai buvo sumesti į bortinę mašiną ir vežami į savartyną. Tačiau stebuklu galima laikyti tai, jog iš mašinos iškrito apdaužyta Marijos statula. Geri žmonės ją rado purvyne. Parsinešė, išsaugojo, restauravo. Kalnelio vietoje, kur stovėjo bažnyčia, turėjo būti žvyro karjeras, bet darbininkai jį kasdami rado žmonių kaulų ir atsisakė tęsti darbus. 1990 metais žvyro karjeras užpiltas ir pastatyta nauja, graži, aukšta šventovė. Bažnytėlė yra nerakinama, todėl ją gali apžiūrėti kiekvienas atvykęs žmogus. Kartą per metus, per šeštines, šioje bažnytėlėje vyksta atlaidai. Atgavus nepriklausomybę į juos rinkdavosi ypatingai daug žmonių iš aplinkinių vietovių“.

Vietiniai gyventojai pasakojo ir apie stebuklingąjį šulinį, esantį šalia bažnytėlės. Toje vietoje anksčiau čiurleno šaltinėlis, vėliau buvo iškastas šulinys. Baudžiavos laikais piktas dvarponis paliko aklą baudžiauninką pražūčiai. Tačiau nelaimingasis išgirdo miške vandens čiurlenimą, nuėjęs prie šaltinėlio nusiprausė veidą, praregėjo ir sveikas ir laimingas grįžo namo. Žmonės šulinio vandenį laiko stebuklingu.

Už bažnylėlės vėl stovi kryžių kalnelis. Ten, kur buvo laidojami baudžiauninkai, žmonės atveža ir stato savo kryžius.

Agapė

Po įdomių pasakojimų apie Agailių bažnytėlės istoriją pavėsinėje vyko bendra agapė. Marijos legiono kurijos pirmininkė Janina Savickienė pavaišino tortu, morkų pyragu ir kitais skanėstais. Kun. D. Marcinkevičius padovanojo kiekvienam po paveikslėlį ir perdavė vyskupo E. Bartulio palaiminimą Marijos legionui. Paskui buvo geriamas stebuklingasis Agailių šulinio vanduo, prausiamasi. Ne vienas pagalvojo: „Kokia tyla ir ramybė, kokie nenusakomi Viešpaties slėpiniai“. Viešpatie, gera mums čia būti (Mt 17, 4).

Dėkojame kun. Jordanui Urbonui, kad pakvietė apsilankyti šioje nuostabioje, stebuklingoje vietoje, ir pirmininkei Janinai Savickienei, kad suorganizavo tokią nuostabią išvyką.

Aldona Poškevičienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija