|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kaimynus sieja ne tik malda
Jau tapo tradicija per religines šventes Panevėžio priemiesčio Šilagalio kaimo žmonėms ir kai kuriems panevėžiečiams rinktis į kultūros centre esančią salytę-koplyčią. Čia, salės gale, palei sieną, yra nedidelis stalelis, apdengtas audeklu, į sieną atremti gėlėmis apkaišyti Marijos ir Kristaus paveikslai, dega žvakės tarp žolynų įrengtas altorėlis. Šilagalio kaimą unikalų daro savotiška giesmių giedojimo tradicija. Vargu, ar Šiluva yra girdėjusi tiek giesmių, kiek jų skamba čia prieš didžiąsias religines šventes, kai dešimtis giedorių skambiais balsais šlovina Kristų ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Per visą Gavėnią giedamos Kristaus nueito kančios kelio, gegužę Mojavos, Šv. Mergelės Marijos garbei, o birželį skirtos Švenčiausiajai Jėzaus širdžiai giesmės. Senąsias tradicijas palaiko ir puoselėja ilgametis Šilagalio kultūros centro meno vadovas, šešių poezijos knygų autorius, Šarmos folklorinio kolektyvo vadovas Jonas Mališauskas. Gieda balsingieji Šilagalio senbuviai, kaimynai iš aplinkinių kaimų ir Panevėžio. Šilagaliečiai nevadina savęs perdėtai religingais, savo santykius su Dievu apibūdina kaip įprastus. Bažnyčia tolokai, tad į ją ne visi važiuoja kas savaitgalį, nes ne visiems jau užtenka jėgų. Šilgalio kaimas priklauso Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Giedojimo tradicijos Šilagalyje gyvuoja jau kelis dešimtmečius. Senbuviai nebepamena, kada tai prasidėjo, nes giesmių vakarai, popietės gyvuoja jau daugiau kaip 30 metų. Giedojimas per metus trunka keturis su puse mėnesio. Po giesmių ir maldų susirinkusieji klausosi Šarmos folklorinio kolektyvo dainų, poetinio žodžio meistrų skaitomų posmų. Kaskart tradiciniai giedojimai palydimi gražiausiomis liaudies dainomis, kurios liejasi ir plaukia kaip vingrioji Žagienės upelė. Zita Petronienė Šilagaliai, Panevėžio rajonas
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |