2015 m. rugpjūčio 28 d.    
Nr. 31
(2151)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pradėjo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su aktyviojo rezervo kariais
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Po septynerių metų pertraukos  Lietuvos kariuomenėje kartu su profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo kariais tarnaus ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Rugpjūčio 24 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo pirmieji 495 kariai, tarp kurių ir 19 merginų.  Visi jie pareigą Tėvynei atlikti apsisprendė savanoriškai.

 Pirmąją tarnybos dienos dieną kariuomenės naujokus aplankė Lietuvos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, pajėgų vadai, kiti svečiai.

„Jaunimo noras tarnauti savo šaliai rodo, kad Lietuvos stiprybės ir vienybės dvasia yra gyva. Keičiasi kartos ir laikai, tačiau kovos už laisvę reikšmė išlieka ta pati. Lietuvos žmonės moka branginti laisvę ir žino, kad ją reikia saugoti ir ginti“, – sakė Prezidentė.  Ji taip pat pabrėžia, kad į privalomąją karo tarnybą stoję kariai ženkliai sustiprins Lietuvos kariuomenę ir užtikrins mūsų nacionalinį saugumą.


Apšnerkštas protas

Galvojau šias mintis pavadinti ir kitaip: „Be atminties – be ateities“. Klausimas yra, ar mums bei apskritai kam reikalinga atmintis. Ir jei taip, tai kokia: jovalinė ar vertybinė. Jei vertybinė, tai svarbiausia puoselėti atmintį apie tai, kas mums įkūnija gyvenimo vertę.

Atmintį nešiojamės savyje (jeigu nešiojamės), dar pastipriname regimais ženklais. Tarp jų – renginiais ir paminklais. Tarp vertybių – laisvė, laisvės ir artimo meilė įskaitant tėvynę, tad ir kõvos už laisvę, už savo artimą. Tėvą ir močiutę ir mažą sesutę.

Nelaisvės nedera vadinti laisve, o užkariautojų – išlaisvintojais.

Užkariautojų paminklo Vilniuje nukėlimas į tinkamą vietą – kur nors arčiau Lenino, Stalino – yra seniai brendęs, net perbrendęs veiksmas.


Vyriausybė pripažino keturių religinių bendruomenių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą

Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti keturių parapijų nuosavybės teises į šių parapijų faktiškai valdomus bažnyčių pastatus bei šių pastatų priklausinius.

Nuosavybės teisės buvo pripažintos Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai ir Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijai į bažnyčių pastatus ir jų priklausinius Pasvalio rajono savivaldybėje, Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos parapijai – į bažnyčios priklausinius Biržų rajono savivaldybėje bei Šakynos Šv. arkangelo Mykolo parapijai – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius Šiaulių rajono savivaldybėje.

Iki 1948 metų, kuomet buvo paskelbtas bažnyčių pastatų nacionalizavimas, šie maldos namai buvo parapijų nuosavybė. Sovietmečiu šie pastatai ir toliau buvo naudojami parapijų religinėms reikmėms. Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą bus sudarytos galimybės, be kita ko, savininkams puoselėti dalį šių nekilnojamojo turto objektų kaip kultūros vertybes.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija