2015 m. rugpjūčio 28 d.    
Nr. 31
(2151)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Apšnerkštas protas

Vyriausybė pripažino
keturių religinių
bendruomenių
nuosavybės teises į
nekilnojamąjį turtą

Pasitinkant Pasaulinę maldos už kūriniją dieną

Mindaugas Buika

Popiežiui Pranciškui Globalinio
katalikų klimato sąjūdžio peticiją
būsimai Paryžiaus klimato kaitos
konferencijai pristato G KKS vadovai
Tomas Insva ir Alenas Otaras (centre)

Vienyti visų krikščionių pastangas

Po to, kai popiežius Pranciškus paskelbė savo pirmąją socialinę encikliką „Laudato Si“ – „Apie rūpinimąsi bendraisiais namais“, buvo galima tikėtis, kad šia svarbia ekologine intencija į Katalikų Bažnyčios kalendorių bus oficialiai įvesta dar viena Pasaulinė maldos diena. Birželio 18 dieną paskelbtos minėtos enciklikos pristatyme dalyvavęs Konstantinopolio ekumeninio patriarchato atstovas metropolitas Joanis (Ziziulas) priminė, kad kaip tik maldos dieną kasmet rugsėjo pirmąją jau nuo 1989 metų švenčia Stačiatikių Bažnyčia ir siūlė prisijungti katalikams (plačiau apie tai rašyta „XXI amžiaus“ Nr. 25). Ir štai rugpjūčio 10 dieną buvo paskelbtas Šventojo Tėvo laiškas, datuotas Kristaus Atsinaujinimo švente, kuriame jis patvirtina, jog dalindamasis mylimo brolio Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus rūpesčiais dėl kūrinijos ateities ir priimdamas jo atstovo Pergamono metropolito Joanio siūlymus nusprendė Katalikų Bažnyčioje įsteigti Pasaulinę maldos už rūpinimąsi kūrinija dieną, kuri, pradedant šiais metais bus švenčiama rugsėjo 1-ąją. Šiam tikslui pasirinkdamas tą pačią kalendorinę dieną kaip ir Stačiatikių Bažnyčia, popiežius Pranciškus skatina stiprinti katalikų pamaldų apmąstymą ir sąmoningą veikimą dėl mūsų egzistencijai reikšmingos gamtinės aplinkos išsaugojimo ir vystyti ekumeninį bendradarbiavimą šioje visuomeninio gyvenimo srityje, kuri turi rūpėti visai žmonijai. Minėtame laiške, kuris adresuotas Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkui kardinolui Piteriui Turksonui (Piter Kodwo Appiah Turkson), pabrėžiama, jog visi nori ir turi prisidėti prie įveikimo dabar išgyvenamos ekologinės krizės, kuri įgavo pavojingą mastą, kuris, daugelio ekspertų teigimu, gali tapti negrįžtamas.


Vidus yra daugiau nei išorė

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai žmogus nukrypsta nuo tiesos, užsiima savivale: mano mąstymas – mano tiesa. Tai – kelias, vedantis į aklavietę, nes reliatyvi tiesa, užmauta ant melo kurpaliaus, yra tarsi muilo burbulas, pasmerktas subliūkšti. Vieni iš klaidingo etinio reliatyvizmo pradininkų buvo fariziejai, kurie žmonių sukurtus įsakymų nuostatus ne tik lygino su Mozės Įstatymu, bet netgi Dievo žodį pavertė niekais (Mk 7, 13).

Jų moralinį sugedimą Jėzus taikliai apibūdino pranašo Izaijo žodžiais: „Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų“ (Mk 7, 6–7). Jie savo vidaus tuštumą stengėsi skrupulingai užpildyti vien išorinių veiksmų praktika. Tai – žmonių elgesio falsifikacija, stokojanti esminės malonės atramos. Perfekcionizmas kyla iš asmens dvasios tuštybės, kai dieviškųjų įstatymų etika paverčiama individualistinės estetikos tarnaite.


Pradėjo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su aktyviojo rezervo kariais
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Po septynerių metų pertraukos  Lietuvos kariuomenėje kartu su profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo kariais tarnaus ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Rugpjūčio 24 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo pirmieji 495 kariai, tarp kurių ir 19 merginų.  Visi jie pareigą Tėvynei atlikti apsisprendė savanoriškai.

 Pirmąją tarnybos dienos dieną kariuomenės naujokus aplankė Lietuvos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, pajėgų vadai, kiti svečiai.

„Jaunimo noras tarnauti savo šaliai rodo, kad Lietuvos stiprybės ir vienybės dvasia yra gyva. Keičiasi kartos ir laikai, tačiau kovos už laisvę reikšmė išlieka ta pati. Lietuvos žmonės moka branginti laisvę ir žino, kad ją reikia saugoti ir ginti“, – sakė Prezidentė.  Ji taip pat pabrėžia, kad į privalomąją karo tarnybą stoję kariai ženkliai sustiprins Lietuvos kariuomenę ir užtikrins mūsų nacionalinį saugumą.


Atsisveikinimas su pernai kalnuose žuvusiu Betygalos klebonu

A†A kun. Viktoras Aukštakalnis
(1958 10 04–1988 05 29–2014 08 27)

Kun. Viktoras Aukštakalnis
Ričardo Šaknio nuotrauka

2014 metų rugpjūčio 27 dieną, eidamas 56-uosius metus, Prancūzijoje kalnuose žuvo Betygalos parapijos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis.

Jis gimė 1958 metų spalio 4 dieną Kaune, Aukštosios Panemunės parapijoje. 1965–1976 metais mokėsi Kauno ketvirtojoje vidurinėje profesinėje technikos mokykloje, ją baigęs tarnavo sovietinėje armijoje. Grįžęs iš karinės tarnybos ketverius metus dirbo vairuotoju Kauno šeštojoje autotransporto įmonėje. 1983 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Vadovybė pastebėjo karštą ir staigų jo būdą. Charakteristikoje prieš jam priimant šventimus atkreipiamas dėmesys, jog turi sąžiningą požiūrį į dvasines pratybas, pabrėžiama, kad mėgsta bendrauti su žmonėmis ir greitai randa kontaktą. Iš tiesų šie bruožai ir ateityje formavo jo kunigiškąjį ir žmogiškąjį charakterį.


Mažai pažinta asmenybė

A†A kun. Vitas Urbonas (1943 06 24–1972 04 16–2015 08 17)

Kun. Vitas Urbonas 1988 metais

Rugpjūčio 17 dieną Šakių ligoninėje mirė Vilkaviškio vyskupijos Paluobių ir Braziūkų parapijų klebonas kun. Vitas Urbonas.

Jis gimė 1943 m. birželio 24 d. Kalnynų kaime, Gudelių parapijoje. Mokėsi Gudelių vidurinėje mokykloje. Nuo 1963 iki 1967 metų dirbo Vilniuje įvairiose darbovietėse. 1967 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1972 m. balandžio 16 d. Kaune buvo įšventintas kunigu ir netrukus išvyko pavaduoti susirgusio Skirsnemunės klebono. Paskui kun. V. Urbonas darbavosi šiose pareigose: nuo 1972 m. birželio 9 d. – Garliavos parapijos vikaras; nuo 1974 m. birželio 18 d. – Miroslavo parapijos vikaras; nuo 1977 m. kovo 4 d. – Simno parapijos vikaras (kurį laiką aptarnavo ir Santaikos parapiją); nuo 1982 m. gegužės 28 d. – Igliaukos parapijos administratorius; nuo 1989 m. sausio 20 d. šalia kitų pareigų tampa Daukšių parapijos administratoriumi; nuo 1989 m. gegužės 26 d. skiriamas aptarnauti Patilčių parapiją; nuo 1995 m. rugsėjo 23 d. – Igliaukos ir Patilčių parapijų klebonas; nuo 2003 m. balandžio 28 d. – Paežerėlių ir Žemosios Panemunės parapijų klebonas; nuo 2015 m. balandžio 20 d. – Paluobių ir Braziūkų parapijų klebonas. 2001–2003 metais studijavo VDU Socialinių mokslų fakultete ir įgijo edukologijos magistro laipsnį.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija