Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Sportas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mirė Utenos koplyčios fundatorė

Marija Žemaitienė

Rugpjūčio 14 dieną po sunkios ligos žvakelių liepsnos nušviestu keliu į Amžinybę iškeliavo dr. Marija Žemaitienė (Mary Zemaitis) – Utenos Šv. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčios fundatorė. Marija Sutkutė-Žemaitienė gimė 1920 metais, Telšių rajone, Ubiškės kaime. Užaugusi šešis vaikus auginusioje šeimoje ir pabaigusi mokslus, M. Sutkutė pateko į Vokietiją, mokėsi medicinos ir vėliau, atlikdama gydytojo pareigą, tūkstančiams pacientų sumažino skausmą. Jai likimo lemta buvo gyventi Amerikoje. Ten ištekėjo už Aleksandro Žemaičio. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Marija ir Aleksandras Žemaičiai lankėsi gimtinėje ir susižavėjo sumanymu pastatyti koplyčią Utenoje, Kančių kalnelyje, Dauniškio ežero pakrantėje, kur po Antrojo pasaulinio karo buvo slapčia užkasami žuvusių partizanų palaikai. Ten užkastas ir A. Žemaičio brolio J. Žemaičio-Maumedžio, partizanų būrio vado, kūnas. Nepriklausomybės metais bendraudama su Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios klebonu dekanu kun. Petru Adomoniu, Žemaičių šeima nutarė įprasminti žuvusių partizanų, kankinių atminimą ir apmokėti Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, koplyčios statybą. Architektai Algimantas Kuras ir Antanas Remeikis 1992 metais suprojektavo baltą koplyčią, kuri pakilo nuo Kančių kalnelio tarsi nebylus paminklas Laisvei, kad primintų dabarties ir ateities kartoms Lietuvos praeities kančias ir šiandienos nerimą.

Netekome istoriko

Dr. Vytautas Tininis

Rugsėjo 15 dieną po sunkios ligos Lietuvos istorikų bendruomenė neteko vieno iš savo narių – dr. Vytauto Tininio. Jis gimė 1959 m. gegužės 5 d. Vilniuje. 1986 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1993 metais apgynė disertaciją tema „Sovietinis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais“, humanitarinių mokslų daktaras. 1986–1988 m.etais dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), nuo 1992 iki 2012 metų dirbo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dėstytoju, Redakcinio skyriaus vedėju. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ekspertas. 2012 metų rugpjūtį V. Tininis prisijungė prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kolektyvo, buvo žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ redakcinės kolegijos narys, KGB archyvinių dokumentų skelbimo aprobavimo grupės ekspertas. Dirbdamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre V. Tininis aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje. Išleido knygą „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją (1944–1945 m.)“, yra knygos „Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse“ bendraautoris. Ant darbo stalo liko neišleistos „Lithuania in 1940–1991. The history of occupied Lithuania“, „Petras Griškevičius – sovietų Lietuvos vadovas. Petro Griškevičiaus biografinė apybraiža“ ir „Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisviai Lietuvoje 1944–1949 m.“ Kūrybingas ir energingas istorikas per savo mokslinę karjerą taip pat išleido leidinius „Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai“, „Sniečkus. 33 metai valdžioje“, „Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944–1953 m.“, „Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla“, „Komunistinio režimo įtvirtinimas Lietuvoje ir jo nusikaltimai“, kartu su bendraautoriais parengė knygas „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ ir „Lietuvos kariuomenės karių uniformos, ženklai ir vėliavos 1990–2010 m.“, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių ir publicistinių straipsnių, parašė daugiau nei 200 recenzijų, buvo įvairių leidinių atsakingasis redaktorius. Pareigingas, supratingas, nuoširdus ir šmaikštus – toks Vytautas išliks visų mūsų, jo kolegų ir bendradarbių, atmintyje.