Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Sportas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

25 laikraščio metai: mintys po jubiliejaus

Valstybinių apdovanojimų įteikimo ceremonijoje 2013 m. liepos 6 d. Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Rugsėjo 6 dieną „XXI amžius“ minėjo 25 metų jubiliejų. Ta proga kalbinome tris laikraščio kūrėjus. Šiandien „XXI amžiaus“ pašnekovas – 22 metus laikraštį redagavęs Edvardas ŠIUGŽDA, dabar Viešosios įstaigos „Naujasis amžius“ direktorius.

Gal galite papasakoti, kaip atsiradote „XXI amžiuje“? Ką veikėte prieš ateidamas jį redaguoti?

Katalikiškame laikraštyje „XXI amžius“ atsiradau ir atsitiktinai, ir, tam tikra prasme galiu sakyti, pagal Dievo planus. Netgi esu įsitikinęs, kad ir bet koks atsitiktinumas vyksta pagal Dievo norą tarsi tam tikras Jo pasiūlymas, kaip žmogui priderėtų veikti – arba jis pasinaudos suteikta galimybe keisti gyvenimą, arba tą galimybę atmes. Atgimimo laikotarpiu, t.y. pradėjus veikti Lietuvos (persitvarkymo) Sąjūdžiui, buvau aktyvus jo narys, su jauduliu dalyvavau visuose jo rengiamuose mitinguose, nes nepriklausomybės atgavimas buvo mano svajonė, ir ne tik svajonė, bet ir aktyvus darbas nepriklausomybės artinimui. Tai plačiau papasakosiu vėliau. Buvau Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Tarybos narys. Besikuriant partijoms, įstojau į Lietuvos krikščionių demokratų partiją, buvau jos valdybos narys, tapau šios partijos laikraščio „Apžvalga“ redaktoriumi. 1990 metų lapkritį LKDP pasiuntė mane vadovauti Briuselyje veikusio tarptautinio Krikščionių demokratų internacionalo įkurto Baltijos šalių informacinio biuro Lietuvos skyriui. Taigi tas atsitiktinumas buvo toks, kad grįžus į Lietuvą po vienerius metus trukusio darbo šioje neoficialioje pirmojoje Lietuvos ambasadoje Briuselyje dirbti katalikiško laikraščio „XXI amžius“ vadovu, pasitaręs su kitais dviem vis besikeičiančiais redaktoriais, pasiūlė Arimantas Raškinis. Kadangi po mano išvykimo į Briuselį mano vykdytas referento pareigas Vytauto Didžiojo universitete jau buvo užėmęs kitas žmogus, sutikau priimti tokį pasiūlymą. Štai toks „atsitiktinumas“ tarsi lėmė mano atsiradimą spaudoje, šį kartą jau legalioje nepriklausomos Lietuvos spaudoje. Nors ir prieš tai dirbau redaktoriumi atsikūrusiame krikščionių demokratų laikraštyje „Apžvalga“, bet 1991 metų lapkritį, išvykus metams į Briuselį, tas darbo intensyvumas „Apžvalgoje“ sumažėjo – siųsdavau tik korespondencijas apie Belgijoje sutiktus lietuvių bendruomenės narius, ypač jų pastangas kovoje už Lietuvos įteisinimą tarp pasaulio valstybių, rengiamus mitingus prieš sovietų kariuomenės ir kolaborantų organizuotą valstybinį perversmą 1991 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais. Perėmęs „XXI amžiaus“ redaktoriaus pareigas, kurį laiką redagavau ir „Apžvalgą“.