2015 m. rugsėjo 25 d.    
Nr. 35
(2155)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kalifornijos apaštalo kanonizacija

Apie pranciškono šv. Jonipero Seros misijų nuopelnus

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Los Andželo
arkivyskupu Choze Gomesu

Ispaniška iškilmė Vašingtono šventovėje

Popiežiui Pranciškui su apaštaliniu vizitu šiuo metu lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (tos pačio kelionės metu jis pabuvojo ir Kuboje, apie tai bus išsamiau rašoma kituose „XXI amžiaus“ numeriuose), svarbiausi programos įvykiai, be abejonės, bus rugsėjo 25 dieną sakoma kalba Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke, šiai didžiausiai tarptautinei organizacijai minint 70-ąsias įkūrimo metines, savaitgalį dalyvavimas Filadelfijoje vykstančiame 8-ajame Pasaulio šeimų susitikime. Tačiau pačiai JAV Katalikų Bažnyčiai, visai tos šalies katalikybės istorijai bei dabartiniam Pašvęstojo gyvenimo metų ir naujosios evangelizacijos kontekstui turbūt svarbiausias vizito įvykis buvo rugsėjo 23 dieną sostinėje Vašingtone Šventojo Tėvo vadovaujama Kalifornijos apaštalu vadinamo pranciškono kunigo Junipero Seros (Junipero Serra, 1713–1784) kanonizacija. Pripažįstant būtent iš Ispanijos kilusio brolio šv. J. Seros bei kitų ispanų misionierių nuopelnus plėtojant tikėjimą šiame regione ir tai, kad dabar, migracijos dėka beveik 40 proc. JAV katalikų yra vadinamieji „hispanies“, tai yra ispaniškai kalbantys atvykėliai iš Lotynų Amerikos arba jų palikuonys, minėtos paskelbimo šventuoju iškilmės Vašingtono nacionalinėje Dievo Motinos šventovėje vyko ispanų kalba. Tai buvo patogu ir pačiam popiežiui Pranciškui, kuris yra kilęs iš Argentinos, taigi, jo gimtoji kalba irgi yra ispanų.


Širdies „amputacija“ – esminė pasikeitimo sąlyga

Kun. Vytenis Vaškelis

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Jėzus pernelyg radikaliai mums liepia kovoti su nuodėme: „Jei tavo rankos, kojos ir akys tave traukia į nuodėmės bedugnę, pašalink juos“ (Mk 9, 43–47). Primityviai suvokiant šių paliepimų neįmanoma vykdyti, nes savo kūno dalių žalojimas prieštarauja Dievo Sūnaus misijai žemėje, kurios esminis tikslas – kiekvieną žmogų išgelbėti, o ne jį nubausti, luošinti... Tačiau kadangi nuodėmės klasta yra rafinuočiausias blogis pasaulyje, tai Viešpats imasi net paradoksalių kalbos priemonių, kad savo klausytojus ne tik paskatintų giliau susimąstyti, bet ir ryžtis taisytis.

Jėzus pasinaudoja senovės semitams (gr. Sēm < hebr. Šem – Simas (vieno Nojaus sūnų vardas)) būdinga simbolių kalba, kuri, išreikšta radikaliais žodžiais, byloja apie būtinybę taip padėti žmogui apsispręsti ir laikytis Jo mokslo, kad tai prilygtų mūsų šventojo karalaičio Kazimiero gyvenimo Kristuje ištarmei: „Geriau mirti, bet nenusidėti“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija