Panevėžio vyskupijoje
Biržų dekanate
Kryžius, žmogus, derlius...
|
Kun. Ernestas Želvys bendrauja su šeima
|
|
Atlaidų šv. Mišiose
|
SUOSTAS. Žymaus Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio gimtinėje, ant gražaus kalnelio, puikuojasi atstatyta šiuolaikinio dizaino Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Nedaug kaime gyventojų, tačiau į kasmetinius atlaidus čia suplūsta vis gausesnė tikinčiųjų minia. Šiemet jų buvo itin daug. Dvejus metus Biržuose tarnystę atliekantis vikaras kun. Ernestas Želvys, Dievo apdovanotas įvairiais talentais, Biržų krašte organizuoja įvairiausias šventes, pritraukia vis gausesnius žmonių būrius į visų parapijų bažnyčias. Jis jau tapo visų bažnytinių renginių siela, be kurios nebeįsivaizduojamas iškilmių įvairiaspalviškumas.
Dievas Biržų krašte vykstančiose šventėse vis nepagaili puikaus oro, tad ir šie Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai visus šventiškai pakylėjo. Jiems vadovavo kun. Ernestas Želvys, Biržų dekanas kun. Algis Neverauskas ir kun. Povilas Bartkevičius. Buvo pašventinti žmonių atsinešto naujojo derliaus vaisiai. Šv. Mišias aukojęs kunigas Ernestas, homilijoje pagrindinę mintį sutelkė į tris žodžius kryžius, žmogus ir derlius. Kokia sąsaja tarp jų? Ogi, svari. Kryžius yra mūsų kiekvieno gyvenimo palydovas įvairiomis prasmėmis. Krikšto metu žmogus paženklinamas kryžiaus ženklu, gyvenimo kelyje jam tenka nešti vienokio ar kitokio sunkumo kryželį, bet visa tai turi prasmę kryžiumi žmogus būna išganytas. Dėl žmogaus Jėzus Kristus nešė kryžių į Golgotą, numirė ant jo ir prisikėlė, kad kiekvienas iš mūsų būtų išgelbėtas. Kryžius veda į amžinybę, į viltingą šviesą, yra gyvenimo derlius, kuriuo galime džiaugtis. Ir mūsų senoliai, dirbdami laukus, kryžiaus ženklu laimindavo būsimą derlių, o rudenį lygiai taip pat dėkodavo Dievui už išaugintą duoną. Kunigas kalbėjo, kad kryžius gina mus nuo piktojo žabangų, kuris nuolat bando pulti žmogų įvairiais būdais. Jis išbando ir kunigus, nes šie labiausiai trukdo šėtonui veikti. Bet ir mes visi turime nepasiduoti piktam, dažnai užsiimdami niekingais dalykais kito žmogaus atžvilgiu apkalbomis, šmeižtais, pavydu, intrigomis... Lai kryžius išlieka vienybės ir meilės ženklu, lydi per gyvenimą į jo pilnatvę...
Po šv. Mišių vyko Eucharistinė procesija aplink bažnyčią, pagerbiant Gyvąjį Jėzų, pasilikusį Švenčiausiajame Sakramente. O paskui jau laukė antroji šventės dalis šventoriuje, kur po dvasinės atgaivos sielai buvo galima pamaloninti kūną. Prieš linksmybes, kiekvienas maldininkas iš klebono ir vikaro rankų gavo po pašventintą kryželį šeimai. Nostalgiškus romansus uždainavo Papilio moterų ansamblis, agapėje laukė gausybė skanėstų prie vaišių stalo. Kirkilų kaimo bendruomenės moterys kvietė mėgautis jų keptais blynais ant vynuogių lapų bei karšta žuvienės sriuba. Žmonės dainavo, drąsesni sukosi valso ritmu, bendravo, tikėjosi susitikti buvusius kaimynus, pažįstamus, gimines.
Atrodė, jog kunigo išsakytos mintys tikrai visus sujungė gražiai vienybei ir bendrystei. Nuoširdžios suostiečių padėkos buvo skirtos pagrindiniam organizatoriui, dvejus metus teikiančiam dvasinę palaimą tikintiesiems šiame krašte kunigui Ernestui, išpuošusiam šventovę iškilmei, ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šventės. Palaiminga diena po Suosto kryžiumi įkvepia prasmingai tolimesnei gyvenimo kelionei pabuvojusįjį čia!..
Sandra Balodytė
© 2015 XXI amžius
|