Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Sportas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kalifornijos apaštalo kanonizacija

Apie pranciškono šv. Jonipero Seros misijų nuopelnus

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Los Andželo arkivyskupu Choze Gomesu

Šventasis Juniperas Sera OFM

Kalifornijos gubernatorius Džeris Braunas

Ispaniška iškilmė Vašingtono šventovėje

Popiežiui Pranciškui su apaštaliniu vizitu šiuo metu lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (tos pačio kelionės metu jis pabuvojo ir Kuboje, apie tai bus išsamiau rašoma kituose „XXI amžiaus“ numeriuose), svarbiausi programos įvykiai, be abejonės, bus rugsėjo 25 dieną sakoma kalba Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke, šiai didžiausiai tarptautinei organizacijai minint 70-ąsias įkūrimo metines, savaitgalį dalyvavimas Filadelfijoje vykstančiame 8-ajame Pasaulio šeimų susitikime. Tačiau pačiai JAV Katalikų Bažnyčiai, visai tos šalies katalikybės istorijai bei dabartiniam Pašvęstojo gyvenimo metų ir naujosios evangelizacijos kontekstui turbūt svarbiausias vizito įvykis buvo rugsėjo 23 dieną sostinėje Vašingtone Šventojo Tėvo vadovaujama Kalifornijos apaštalu vadinamo pranciškono kunigo Junipero Seros (Junipero Serra, 1713–1784) kanonizacija. Pripažįstant būtent iš Ispanijos kilusio brolio šv. J. Seros bei kitų ispanų misionierių nuopelnus plėtojant tikėjimą šiame regione ir tai, kad dabar, migracijos dėka beveik 40 proc. JAV katalikų yra vadinamieji „hispanies“, tai yra ispaniškai kalbantys atvykėliai iš Lotynų Amerikos arba jų palikuonys, minėtos paskelbimo šventuoju iškilmės Vašingtono nacionalinėje Dievo Motinos šventovėje vyko ispanų kalba. Tai buvo patogu ir pačiam popiežiui Pranciškui, kuris yra kilęs iš Argentinos, taigi, jo gimtoji kalba irgi yra ispanų.

Šios kanonizacijos proga Kalifornijos ir visų Jungtinių Valstijų didžiausios Los Andželo diecezijos ganytojas arkivyskupas Chozė Gomesas (Jose Gomez) sakė, kad kanonizuodamas vieną iš Bažnyčios misijos „ad gentes“ didžiųjų istorinių figūrų Amerikoje, Šventasis Tėvas, pats būdamas pirmuoju Popiežiumi iš Naujojo pasaulio, norėjo parodyti kokios yra svarbios krikščioniškos šaknys šiam kontinentui ir kaip privalu jas iš naujo gaivinti. Arkivyskupas Ch. Gomesas, kuris ir pats yra migrantas, kilęs iš Meksikos, taip pat nurodė ne tik dvasinę bet ir simbolinę kunigo J. Seros OFM paskelbimo šventuoju reikšmę, pripažįstant, jog migrantai vis labiau keičia JAV Katalikų Bažnyčios ir amerikiečių visuomenės veidą. Beje, brolį šv. Juniperą, kuris nors yra kilęs iš Ispanijos, irgi kažkuria prasme galima laikyti migrantu iš Lotynų Amerikos, nes, prieš persikeldamas į Kaliforniją jis daug metų evangelizavo Meksikos gyventojus indėnus (tuo metu tiek Meksika, tiek ir Kalifornija bei kitos dabar pietinės JAV valstijos priklausė pasaulinei Ispanijos kolonijinei imperijai). Taigi, kunigo J. Seros paskelbimas šventuoju, faktiškai yra pirmoji kanonizacija, švęsta pačioje Jungtinių Valstijų teritorijoje, yra reikšminga visai amerikiečių visuomenei, kurioje katalikai sudaro 23 proc. iš 320 milijonų šalies gyventojų, ypač prieštaringų debatų akivaizdoje dėl „hispanies“ migracijos dabarties ir ateities, dėl amerikiečių istorinio tapatumo ir daugiakultūrinės „migrantų nacijos“ perspektyvų.

Pamokanti polemika dėl skulptūros likimo

Arkivyskupas Ch. Gomesas pabrėžė, kad pranciškono vienuolio ir žymaus misionieriaus kanonizacija Jungtinėse Valstijose vyko tuomet, kai šios šalies (ir viso Vakarų pasaulio) visuomenė bei kultūra yra agresyviai sekuliarizuojama bei nukrikščioninama. Panašiai kaip sovietų ateistinio komunizmo režimo laikais krikščionybė buvo kultūrinama, kad ji, neva, yra klasinių išnaudotojų (kapitalistų) religija, taip dabar vykstant tam, ką popiežius Pranciškus vadina „naująja ideologine kolonizacija, su tikėjimui priešišku feminizmo, homoseksualizmo, genderizmo pažiūrų primetimu“, krikščionybė vėl suvokiama kaip homofobinė ar patriarchalinė religija (kadangi gina tradicinę šeimą, priešinasi gėjų ir lesbiečių „santuokai“). Šiame prieštaringame kultūriniame procese tenka iš naujo kelti krikščioniškosios civilizacijos ir tautinio tapatumo sąsajas, pradedant nuo evangelizacinių ištakų, didžiųjų misionierių, tokių kaip šv. Juniperas Sera, veiklos. Tenka diskutuoti apie istorinį demokratijos įsipareigojimą sąžinės ir religijos laisvei, apie privalomą pilietinės visuomenės pagarbą tikinčiųjų teisėms ir religinių bendruomenių nuopelnams bendrojo gėrio kūrimui. Toks tikėjimą diskriminuojančių debatų ir teisinių veiksmų pavyzdys galėtų būti šį pavasarį Kalifornijos valstijos senate iškelta iniciatyva pašalinti tėvo Junipero Seros skulptūrą iš Vašingtono Kapitolijuje esančio nacionalinio memorialo, vadinamosios „Senosios skulptūrų salės“, taip sumenkinant šio dvasininko vaidmenį šalies istorijoje. Kapitolijaus memoriale yra patalpinta po dvi skulptūras iš visų 50 JAV valstijų, atrenkant žinomiausių asmenybių atvaizdus. Iki šiol Kalifornijos valstijai atstovavo prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) ir kunigo J. Seros OFM atvaizdai. Pastarasis ten buvo pastatytas dar 1931 metais.

Dabar siūloma Kalifornijoje priimti oficialų įstatyminį sprendimą, kad šventojo pranciškono atvaizdas Kapitolijuje būtų pakeistas „labiau ženklinančios progresą“ pirmosios JAV moters astronautės Selės Raid (Sally Ride) skulptūra. Matyt, dar didesnis šiems laikams jos „pranašumas“ galbūt yra tas, kad ji buvo pirmoji pasaulyje netradicinio seksualinio polinkio kosmoso užkariautoja, homoseksualė. Tai jau po astronautės mirties patvirtino jos „gyvenimo partnerė“, žinoma vaikų psichologė ir rašytoja Temė O’Šogesi (Tam O’Shaughessy), ir tai buvo visuotinai pripažinta. Štai prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama) paskyrus S. Raid Laisvės medalį, šį apdovanojimą atsiėmė ne artimi giminaičiai (ji turi seserį), bet būtent homoseksualinė „partnerė“. Beje, pati astronautė apie savo homoseksualumą viešai nekalbėjo ir net buvo ištekėjusi už kolegos astronauto, tačiau netrukus išsiskyrė dėl lesbietiškos bendrystės. Galima įvairiai vertinti jos nuopelnus, tačiau iniciatyvos pašalinti šv. Junipero Seros atvaizdą iš nacionalinio memorialo sukėlė nepasitenkinimą bei protestus JAV Katalikų Bažnyčioje ir Vatikane. Atsakydamas į šį klausimą Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos vicepirmininkas urugvajietis profesorius Gusmanas Karikiris (Guzman Carriquiry) pabrėžė, jog tai – aiški ideologinė nuostata ir nepagarba katalikų bei ispaniškosios kultūros indėliui į Kalifornijos ir JAV visuomenės vystymąsi raiška (Tėvas J. Sera OFM yra vienintelis ispaniškos kilmės asmuo, pristatytas Kapitolijaus „skulptūrų salėje“). Ši diskusija iškilo būtent tada, kai popiežius Pranciškus pranešė apie savo planus atvykti į Jungtines Valstijas ir sostinėje Vašingtone vadovauti pranciškono misionieriaus kanonizacijai. Tai yra didžiausias bažnytinis išaukštinimas. Ir tiesiog sunku įsivaizduoti, kad tokios kontroversijos galėtų atsirasti tokioje demokratiškoje bei religingoje šalyje, kokia yra Jungtinės Valstijos, kuriose gyvena dešimtys milijonų ispaniškos kilmės ir kultūros piliečių ir kai kurie daug pasiekę, tapę Kongreso nariais, senatoriais bei vyriausybės ministrais.

Šv. Juniperas Sera turi stiprų užtarėją, ilgametį Kalifornijos valstijos gubernatorių, tvirtą politiką kataliką Džerį Brauną (Jerry Brown), kuris nusistatęs prieš pranciškono misionieriaus skulptūros pašalinimą, ir sakė, jog viską darys, kad tas atvaizdas liktų Kapitolijaus memoriale „iki laikų pabaigos“. Šis žymus politikas, kuris jaunystėje baigė jėzuitų gimnaziją ir net buvo įstojęs į Jėzaus Draugijos naujokyną, bet po trejų metų pasirinko kitą gyvenimo ir veiklos kelią, pripažino, jog šventasis brolis Juniperas buvo „labai drąsus vyras, vienas iš Kalifornijos pažangių žmonių ir atnaujintojų“. Jei žymūs praeities misionieriai neretai kaltinami, kad buvo kolonializmo įrankiai ir prisidėjo prie čiabuvių kultūrinio genocido, tai čia aiškiai galima pajusti išankstinį nusistatymą bei nesupratimą“, – sakė Dž. Braunas. Šis pokalbis su žiniasklaidos atstovais vyko Romoje, kai Kalifornijos gubernatorius dalyvavo Vatikane surengtoje konferencijoje dėl kovos su prekyba žmonėmis ir pragaištinga klimato kaita. Galiausiai liepos pradžioje Kalifornijos senate nuspręsta metams atidėti galimo šv. Junipero Seros skulptūros perkėlimo svarstymą, rodant pagarbą į JAV atvykstančiam popiežiui Pranciškui ir prieštaraujančiam tikinčiųjų balsui.

Indėnų ugdytojas ir teisių gynėjas

Juniperas Sera gimė 1713 metų lapkričio 24 dieną Ispanijai priklausančioje Viduržemio jūros Maljorkos saloje, kuri dabar plačiai žinoma kaip poilsiautojų rojus. Augęs kaimiškoje pamaldžių ir neturtingų ūkininkų šeimoje iš vaikystės, kaip ir tėvai tretininkai, buvo artimas pranciškonams. Lankė jų mokyklą, o būdamas 18 metų įstojo į šią vienuoliją ir savo turėtą pasaulietinį Migelio Chozės vardą pakeitė į vienuolišką Junipero, kuris buvo vienas iš pirmųjų šv. Pranciškaus Asyžiečio kompanionų. Jaunuolis buvo gabus mokslams, todėl 25 metų sulaukęs ir gavęs kunigystės šventimus, tęsė studijas, tapo Maljorkos sostinės Palmos universiteto teologijos profesoriumi bei populiariu pamokslininku. Tačiau būdamas 35 metų atsižadėjo šio patogaus gyvenimo, mokslinės ir dvasinės karjeros, rinkdamasis išbandymų kupiną misijų veiklą Amerikoje. 1749 metais po sunkios ir sekinančios kelis mėnesius trukusios kelionės per Atlantą galiausiai išsilaipinęs Vera Kruzo uoste, pranciškonas patraukė pėsčiomis į Ispanijai priklausančio regiono, tuomet vadinto Naująja Ispanija, centrinį Mechiko miestą, buvusį už 400 kilometrų. Toje kelionėje patyręs daug sunkumų, įskaitant kojos infekciją, kuri skausmais jį kankino visą likusį gyvenimą, galiausiai pasiekęs tikslą, aukojo padėkos šv. Mišias vietinėje Gvadelupės Dievo Motinos šventovėje ir atsidėjęs toliau rengėsi evangelizacinei veiklai tarp indėnų genčių. Vėliau beveik du dešimtmečius sėkmingai apaštalavo Mechiko apylinkėse bei tolimesnėse srityse, pavyzdžiui, Techase (dabar JAV valstija), išgarsėdamas evangeliniu mokymu, drąsiu įvairių pavojų išlaikymu, asketišku gyvenimo būdu, atsidėjimu tiek dvasiniams, tiek materialiniams indėnų genčių reikalams, jų teisių gynimu.

Nukeliaudamas pėsčiomis tūkstančius kilometrų ir išmokęs indėnų kalbų dialektus, brolis Juniperas išvertė maldas ir katekizmo pagrindus, mokydamas čiabuvius ne tik tikėjimo, bet ir ūkininkavimo, prekybos verslo, pratino prie sėslaus gyvenimo.

Tą misijų darbą jis tęsė būdamas jau brandaus amžiaus (daugiau nei 50 metų) Kalifornijoje, į kurią buvo pasiųstas 1769 metais ir liko iki gyvenimo pabaigos. Persikelti reikėjo, kadangi tuometinis Ispanijos karalius Karolis III, kaip ir to meto Europos monarchai, jautė kažkokią paranojinę baimę kultūrinėje ir socialinėje veikloje evangelizacijoje iškilusiai Jėzaus Draugijai ir visus jėzuitus misionierius iš Lotynų Amerikos kolonijų brutaliai išvarė (vėliau netgi privertė popiežių Klemensą XIV kuriam laikui šią vienuoliją iš viso uždrausti). Perėmęs Kalifornijoje uždarytas jėzuitų misijas ir steigdamas daugelį naujų šv. Junipero Sera drauge su kitais pranciškonais kūrė gyvenvietes į krikščionybę atsivertusiems indėnams. Jos tapo didelių miestų, tokių, kaip Los Andželas, San Franciskas, San Antonijus, San Diegas, Santa Klara, užuomazgomis. Misionieriai stengėsi, kad indėnai atsisakytų klajokliško gyvenimo būdo, taptų sėsliais žemdirbiais ir amatininkais, perdavė jiems europinės civilizacijos pranašumo patirtį. Šiuose evangelizavimo ir socialinio bei ekonominio vystymo darbuose, nepaisant susipriešinimo atvejų bei nesusipratimų, kurių, deja, pasitaikydavo ne taip jau retai, brolis Juniperas ypač stengėsi, kad būtų, kiek įmanoma, išvengta ispanų kolonijinės valdžios karinių ir smurtinių susidūrimų su indėnų bendruomenėmis ir jų vergiško išnaudojimo. Gindamas indėnų teises kunigas J. Sera 1773 metais vėl buvo atkeliavęs į Mechiką ir asmeniškai vicekaraliui įteikė parengtus siūlymus („Represantacion“), kaip tinkamai tvarkytis su čiabuviais. Tai vėliau buvo įgyvendinta. Kai po dvejų metų per indėnų išpuolį prieš San Diego misiją žuvo vienas pranciškonas ir dėl to dvidešimt į nelaisvę paimtų indėnų buvo nubausta mirties bausme, brolis Juniperas prieštaraudamas dėl tokio susidorojimo vėl rašė į Mechiką vicekaraliui: „Jei aš mirčiau kankinio mirtimi nuo tų žmonių (pagonių ar krikščionių) rankos, prašau, kad už šią žūtį nebūtų keršijama, bet atleidžiama... Leisk žudikams gyventi, kad jiems būtų įmanoma išgelbėti savo sielas: mes dėl to čia ir atvykome, tai – vienintelė priežastis, pateisinanti mūsų buvimą“.

Dievo Motina – evangelizavimo globėja

Todėl visos vėlesnės ir dabartinės ideologiškai angažuotos istorijos spekuliacijos, kad, neva šv. J. Sera ir kiti misionieriai buvo ištikimi smurtinio kolonializmo sąjungininkai ir yra kalti dėl čiabuvių nacionalinės kultūros ir demografijos sunykimo, yra neobjektyvūs ir neturi pagrindo. Neatsižvelgus į tuometinį kultūrinį kontekstą, priekaiškaujama kad, neva indėnai buvo prievarta krikštijami, prieš jų valią suvarius į gyvenvietes. Iš tikrųjų jie ten gyvendavo globojami, gaudavo atlyginimą už darbą, pasirengdavo krikštui kaip katechumenai, mokydamiesi tikėjimo kartu su profesiniu ugdymu. Indėnai misijose būdavo aprūpinami drabužiais ir maistu, o prasikaltę baudžiami kiek įmanoma humaniškiau pagal to meto gyvenimo tradicijas ir teisines normas, kurių negalima lyginti su dabartinėmis. XVIII amžiaus gyvenimo būdui taikyti XXI šimtmečio standartus būtų nenuoširdu ir veidmainiška. Todėl popiežius Jonas Paulius II 1988 metų rugsėjo 25 dieną kunigą pranciškoną J. Serą skelbdamas Bažnyčios palaimintuoju, Romoje aukotų beatifikacijos šv. Mišių homilijoje visiškai teisingai pripažino, kad į altoriaus garbę iškeliamas herojiškas misionierius, kuris „ištikimai sėjo krikščioniško tikėjimo sėklą Naujajame pasaulyje susidariusių aplinkybių sąlygomis. Ši veikla reikalavo didelės kantrybės, atkaklumo, nuolankumo kartu su privaloma įžvalga ir drąsa“. Prieš tų 1988 metų beatifikacijos iškilmių aplankęs brolio Junipero kapą San Karloso Boromeo misijoje Kalifornijoje, tuometinis Šventasis Tėvas taip vertino pranciškono misionieriaus paskirtį: „Esminiais žmogiškų reikalų momentais Dievas iškelia vyrus ir moteris, kuriems patiki ypatingą vaidmenį Bažnyčios ir visuomenės ateities pažangai. Mes dar labiau džiaugiamės, kai tos užduoties atlikimas dera su šventu gyvenimu, kurį galima pavadinti herojišku. Kaip tik toks buvo Junipero Seros atvejis, kuriam Dievo Apvaizda paskyrė būti Kalifornijos apaštalu“.

Rengiant šį laikraščio numerį dar nebuvo gautas Vašingtone popiežiaus Pranciškaus aukotų kanonizacijos šv. Mišių homilijos tekstas. Tačiau galima pasinaudoti jo apmąstymais apie šv. Junipero Seros asmenybės bruožus ir nuopelnų vertinimus, kuriuos Šventasis Tėvas išsakė gegužės pradžioje Romoje aplankęs Popiežiškąją Šiaurės Amerikos kolegiją, kuomet buvo surengtas būsimojo šventojo paminėjimas. Tuomet aptardamas kunigo J. Seros apaštalinės veiklos ir liudijimo ypatybes, popiežius Pranciškus sakė, „pirmiausia jis buvo entuziastingas misionierius, dėl to palikęs savo namus, gimtą šalį, šeimos artimuosius ir pareigas Maljorkos universitete, leidosi keliauti į žemės pakraščius. Šį impulsą stiprino siekis skelbti Evangeliją „Ad gentes“, dalijantis per susitikimą su Kristumi gautomis dovanomis, jų tiesos ir grožio patirtimi“. Kaip tik toks šventojo brolio Junipero liudijimas šaukia ir mus asmeniškai įsitraukti į šiuolaikinio sekuliarizuoto pasaulio naujojo evangelizavimo misiją, atsiliepiant į Dievo kvietimą „palikti viską, kad galėtume Jį šlovinti, Juo sekti, atrasti Jo veidą vargšuose, Jį skelbti tiems, kurie dar nepažino Kristaus ir nepatyrė Jo gailestingo apkabinimo“. Kitas svarbus bruožas, kad brolis Juniperas patikėjo savo misiją Švč. Mergelei Marijai, kad prieš išvykdamas į Kaliforniją savo gyvenimą konsekravo Gvadelupės Dievo Motinai, melsdamas pagalbos ir užtarimo atverti tiek čiabuvių indėnų, tiek ir kolonizatorių širdis krikščioniškoms tiesoms. „Nuo tada Gvadelupės Dievo Motina tampa viso Amerikos kontinento globėja ir Jos negalima atskirti nuo Amerikos žmonių širdžių, – sakė popiežius Pranciškus. – Ji atstovauja mūsų bendroms šaknims šioje žemėje“. Todėl ir šiandien evangelizavimo misija yra patikėta Jai, pirmajai Jos Sūnaus Jėzaus Kristaus mokinei, palydovei ir šventajai misionierei, kuri yra „mūsų paguodos ir vilties šaltinis“. Ji visada išklauso ir saugo savo vaikus“. Pagaliau Šventasis Tėvas pakvietė apmąstyti brolio Junipero „vieno iš Jungtinių Valstijų tėvų kūrėjų“ šventumo liudijimą, kuris yra šventas Bažnyčios visuotinumo pavyzdys ir ypatingas JAV ispaniškos kilmės piliečių, atvykusių iš Lotynų Amerikos, globėjas. Popiežius Pranciškus meldė, kad šv. J. Sera, kartu su kitais Amerikos šventaisiais savuoju užtarimu lydėtų visus to kontinento gyventojus pas Viešpatį.

© 2015 „XXI amžius“