|
Baltų vienybė ir Talka padės išsaugoti valstybinę kalbą
Rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, Seime įvyko Seimo narių Rimos Baškienės ir Povilo Urbšio spaudos konferencija Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą, kurioje dalyvavo akademikas, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, aktorius Gediminas Storpirštis.
Seimo narė R. Baškienė pacitavo prezidentės Dalios Grybauskaitės viename iš metinių pranešimų pasakytus žodžius: Ne tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rūpesčiu, o kiekvieno iš mūsų priederme turi tapti ir pareiga lietuviškam žodžiui. Būtent kalba yra pilietiškumo ir atsakomybės už savo šalį, tapatybės, kultūros puoselėjimo ir bendruomenių tarpusavio ryšio visame pasaulyje pradžia; ir priminė aiškų Prezidentės pasakymą: Kalba neturi tapti politinių sandorių ir sandėrių objektu.
Seimo narys P. Urbšys, rodydamas 10 klasės vadovėlį, atkreipė dėmesį į jo pavadinimą: Tėvynė tai kalba. Jis akcentavo, kad kalba neatsiejama nuo Tėvynės: Istorija byloja, kad ne kartą buvome praradę valstybinę kalbą, bet tapatybės išsaugojimas, lietuvių kalbos puoselėjimas leido atkurti valstybę ir tai turime vertinti. Jis atkreipė dėmesį, kad Seimas, prieš 15 metų priėmęs nutarimą minėti Baltų vienybės dieną, dabar inicijuodamas abejotiną įstatymą, kėsinasi į tą vienybę. Vardų ir pavardžių įstatyme, kurį siūlo Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas, atsiradę 3 nauji lotyniški ženklai (w, q ir x) neišspręs problemos, nes bus diskriminuojami tie, kurių pavardžių rašymui tų trijų simbolių neužteks, bus diskriminuojamos kitos tautinės bendrijos. Latvijos Vardų ir pavardžių įstatymas pasiūlė teisingą sprendimo kelią, kuriuo mes galėtume pasinaudoti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje vardus ir pavardes rašyti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal tarimą, o kitomis piliečių pageidaujamomis kalbomis lotyniško pagrindo rašmenimis leisti rašyti paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje vykusiame Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentiniame susitikime parlamentarė R. Baškienė, pasiteiravusi Tarpparlamentinės grupės su Lietuva pirmininko Romualdo Ražuko, kaip Latvijoje įgyvendinamas Vardų ir pavardžių įstatymas, sulaukė atsakymo, jog problemų jį įgyvendinant nėra, visi supranta valstybinės kalbos reikšmę, o įrašo paso antrame puslapyje įteisinimas nuėmė visas buvusias įtampas. R. Ražukas paragino Lietuvos politikus būti ryžtingus, ginant savo valstybinę kalbą, nes tai prisidės prie abiejų baltų kalbų išsaugojimo.
Akademikas E. Jovaiša, vertindamas dabartinę situaciją, akcentavo, kad Lietuvos visuomenė negali būti abejinga: Mums rūpi valstybinė kalba, mums rūpi tai, ką mūsų kalbos puoselėtojai sukaupė per šimtmečius, kad išgrynintų mūsų kalbą, kuria dabar didžiuojamės. Todėl negalime būti abejingi teikiamiems abejotiniems įstatymams. Tai sutelkė gausybę žmonių į pilietinę iniciatyvą, kurią pavadinome Talka už Lietuvos valstybinę kalbą. Kreipimąsi į Lietuvos žmones pasirašė 150 iškilių asmenybių, kad visi susimąstytų apie tai, kokias pasekmes gali turėti neva trijų raidelių įrašymas. Tai yra tik aisbergo viršūnė. Bėgant laikui, būsime priversti įvesti daug kitų naujų simbolių. Kalbos požiūriu tai reiškia pakeisti gramatiką, pakeisti abėcėlę, pakeisti kalbos logiką ir t. t. Susidursime su problema valstybinės kalbos permokymu. Ar suvokiame, ką tai reiškia valstybės mastu? Ar Lietuvos visuomenė gali ramiai žiūrėti į tai, kas norima padaryti? klausė akademikas E. Jovaiša.
Seimo narys P. Urbšys pasidžiaugė, kad Talkos iniciatyva jau davė rezultatų Seimo narių I. Šiaulienės ir G. Kirkilo įstatymo projektas, į lietuvių kalbą siūlantis įtraukti tris papildomus lotyniškus simbolius, nepriimamas iki tol, kol bus surinkta 50 tūkstančių gyventojų parašų, ir išreiškė viltį, kad parašai tikrai bus surinkti ir piliečių nuomonė turės Seimui svarios įtakos.
Prof. habil. dr. D. Mikulėnienė pabrėžė, kad kalba vienija Lietuvos piliečius: Ir pavardžių rašymas neturi mūsų skirti. Profesorė pritarė, kad tautinių mažumų atstovams neužteks tų trijų raidžių. Lotyniško pagrindo kitų kalbų rašybose vartojama daug diakritinių ženklų ir jei norime ištikimai rodyti pagarbą visiems, turime vartoti visus tuos ženklus: Rašyba nėra toks paprastas dalykas. Kodėl anglų kalboje nekeičiama rašyba, kuri labai nutolo nuo tarimo? Anglų kalba jau tapo standartine. Ar mums reikia standartizuoti ir savo kalbą? Turime išmokti gerbti kalbą. Į pavardes, vietovardžius turime žiūrėti kaip į paveldą. Skubėti nevalia, reikia daugiau tyrimų, kad istorinė atmintis nesusitrauktų. Pasak D. Mikulėnienės, lietuvių kalba savita, o savitumas nėra blogybė, nereikia jo prarasti. Tai ne vien kalbos ženklai, bet ir kultūrinis raštingumas. Visa tai pajudinus, byra valstybės pamatai.
Aktorius G. Storpirštis Baltų vienybės dienos proga akcentavo žodį vienybė: Mes vienijamės su savo broliais latviais baltiškoje kalboje. Mūsų kalba yra kaip kasdienė duona. Skanesnės duonos aš pasaulyje nesu ragavęs, ją išsaugojome kaip paveldą. Mūsų kartai skirtas ypatingas uždavinys išsaugoti seniausią, gražiausią pasaulyje kalbą. Į šią Talką susijungė daug iškilių asmenybių. Mes turime savo kalbą, savo kultūrą. Sukūrėme savo nepriklausomą valstybę, todėl kažką reformuoti ar keisti nevalia. Nedarykime klaidų, kurios gali turėti lemtingų pasekmių mūsų šaliai, kalbėjo G. Storpirštis.
© 2015 XXI amžius
|