Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Oazė
Ora et labora
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Devintosios paveikslo vainikavimo metinės

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Pedras Lopesas Kvintana ir kan. Remigijus Saunorius šv. Mišių aukoje

Rugsėjo 27 dieną Žemaičių Kalvarijos šventovėje minėtos devintosios stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės, vainikavimo Popiežiaus pašventintomis karūnomis, metinės. Prieš pagrindines 12 val. šv. Mišias gausiai susirinkę maldininkai adoravo Švč. Sakramentą, kalbėjo Rožinį. Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. Rimantas Gudlinkis, Telšių dekanas prel. Juozas Šiurys, Telšių vyskupijos šeimos centro vicedirektorius kun. dr. Andrius Vaitkevičius, Telšių vyskupijos kanauninkai, kiti kunigai. Šv. Mišių liturgijoje patarnavo du diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, o giedojo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos Sumos ir jaunimo chorai, vadovaujami Kristinos Kondratavičienės ir Irenos Taujanienės. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir išsamiai papasakojo stebuklingojo paveikslo atkeliavimo į Žemaičių Kalvariją iš Romos istoriją bei karūnavimo Popiežiaus pašventintomis karūnomis aplinkybes.

Lietuvos unitams tarnauja naujas kunigas

Pakeliui į Lietuvą, Lenkijoje, šalia Elko Šanove esančioje Graikų (Rytų) apeigų (unitų) katalikų koplyčioje. Iš dešinės: t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM, t. Grygorijus Stolycia, djakas (giesmininkas) Bohdanas Pietnočko ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM

Birželio 28 dieną į Vilniaus Švč. Trejybės Graikų (Rytų) apeigų katalikų (unitų) bažnyčią talkinti kunigui bazilijonui t. Pavlo Jachimecui iš Ukrainos Švenčiausio Gelbėtojo provincijos protoigumeno t. Pantaleijmono (Mychaylo Salamachos) OSBM siuntimu (2015 m. birželio 26 d. raštas) atvyko t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM.

Lvove Nadijos ir Evheno šeimoje 1975 m. spalio 27 d. gimęs pirmagimis buvo pakrikštytas Jarosalvo vardu. 1984 m. gegužės 15 d. gimė antras sūnus – Mykola. Jis – vairuotojas, sukūręs šeimą, augina dukrą Mariją Veroniką (jai 4 metai) ir sūnų Evheną Matvejų (1,5 metų).

Jaroslavas Lvovo 92-oje vidurinėje mokykloje baigęs 9 klases, įstojo į technologinį licėjų, įgijo radijo aparatūros montažininko specialybę. 1993 metais buvo pašauktas į armiją. Po pusantrų metų karinės tarnybos, 1995 rugpjūčio 26 d., įstojo į vienuolyną Krechive. Čia atliko kandidatūrą ir noviciatą (2 metus). 1997 m. rugpjūčio 28 d. davė pirmuosius įžadus. Vienerius metus Zoločive studijavo filosofiją, po to 6 metus mokėsi Varšuvoje: dvejus metus studijavo filosofiją ir ketverius – teologiją. 2003 m. birželio 22 d. Krechivo vienuolyne davė amžinuosius įžadus. 2004 m. gegužės 30 d. Hošive vyskupo Sofrono Mudryj įšventintas kunigu. Šventėje dalyvavo ir vyskupas Sofronas Dmyterko. T. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM kunigo darbą pradėjo Kijeve. Pusantrų metų (2004–2005) darbavosi Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolyne ir buvo Kijevo miesto ukrainiečių jaunimo sambūrio (spilka) kapelionu, dirbo Trijų švietėjų parapijoje Bovorache (Kijevo sritis).

Gargždų bažnyčios Sumos choro vasaros kelionių atgarsiai

Choristai, kunigai Vytautas Liesis ir Gintaras Lengvinas bei vargonininkas Petras Katauskis (sėdi kairėje) Skaudvilės bažnyčioje

Giedoti Dievui ir žmonėms – tokia yra bažnyčios choro paskirtis. Gargždų bažnyčios Sumos choras jau daug metų neapsiriboja tik savo šventove, išvyksta giedoti į kitas šalies parapijas. Išvykų metu sutinkame iškilių, taurių asmenybių, mintimis ir malda prisiliečiame prie šventųjų gyvenimų, gėrimės, įsigiliname į sakralinį meną. Kiekviena kelionė choristus dvasiškai pakylėja, suteikia naujų pozityvių patirčių. kai kuriomis čia dalinamės su skaitytojais.

Žemaičių Kalvarijoje drauge giedojo nuncijus

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų liepos ketvirtoji diena buvo skirta jaunimui ir jaunoms šeimoms. Šv. Mišių liturgijai vadovavo ir pamokslą pasakė Šventojo Tėvo atstovas, nuncijus, arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana). Ir kunigystės šventimus, ir konsekravimą vyskupu Jam suteikė šv. Jonas Paulius II. „Man teko laimė būti vienu iš nedaugelio, kuriems teko ši privilegija. Esu šv. Jono Pauliaus II kunigas ir vyskupas“, – Jo ekselencija yra sakęs „Vatikano radijui“. Nuncijus šiltai prisimena pirmąjį ambasadorių prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį, „ypatingą lietuvį“, supažindinusį Jį „su lietuvių dvasia“. Maldininkams malonią nuostabą kėlė tai, kad garbusis svečias meldėsi lietuviškai (pamokslą sakė su vertėju). Dar labiau nustebome mes, choristai, išgirdę arkivyskupą giedant su mumis ne taip seniai kompozitoriaus Leonido Abariaus lietuvių kalba parašytas „Mišias“. Gal ispanų tautybės žmogui, mokančiam kelias užsienio kalbas, mūsų gimtoji kalba nesunki, bet greičiausiai – pagarba valstybei, kurioje einamos diplomato pareigos. Toks šiltas bendravimas su tikinčiaisiais, matyt, lėmė tai, kad paskui arkivyskupą į Kalvarijos kalnų stacijų lankymą, spiginant karščiui, išėjo minia maldininkų, o grižę daugiau nei po trijų valandų, sakė nepavargę. Žemaičių Kalvarijoje giedojome su Palangos choru. Atlikimo klausėsi ir „Mišių“ autorius. Pakeliui į namus gražiame gamtos kampelyje stabtelta pabendrauti. Palangos choro vadovas maestro Edmundas Jucevičius su choristais pakvietė į Palangą, į kasmetinius Šv. Roko atlaidus.

Su Gyvojo rožinio malda

Janina BAGDONIENĖ

Gyvojo rožinio kalbėtojų procesija

Liepos 19-osios, sekmadienio, Sumos šv. Mišių metu Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje melstasi už gyvus ir mirusius Gyvojo rožinio kalbėtojus. Prieš šv. Mišias kalbėta Rožinio malda, o šv. Mišios prasidėjo naujosios Biržų dekanato Gyvojo rožinio draugijos vėliavos įnešimu skambant choristų ir Gyvojo rožinio draugijos narių giedamai giesmei „Su galinga rožančiaus malda“.

Svarbus pamaldų akcentas – Biržų dekanato Gyvojo rožinio draugijos vėliavos pašventinimas. Iki šiol Biržų dekanatas neturėjo savo vėliavos, prieš kelerius metus buvo pašventinta Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Gyvojo rožinio organizacijos vėliava. Šįkart dekanato vėliavą pašventino, už Gyvojo rožinio kalbėtojus meldėsi vikaras kun. Ernestas Želvys. Gyvojo rožinio draugijos vadovė Zita Sabeckaitė pasakojo: „Norėjosi, kad naujoji dekanato Gyvojo rožinio vėliava būtų ne štampuotė su šventu paveikslėliu, o išlaikytų heraldikos principus ir lietuviškų bažnytinių vėliavų tradicijas. Tuo rūpinosi Biržų „Sėlos“ muziejaus darbuotojai“. Z. Sabeckaitė nuoširdžiai dėkojo muziejininkei Jadvygai Krikščiūnienei, kuri būsima vėliava rūpinosi nuo idėjos iki galutinio sutvarkymo, muziejininkams Snieguolei Kubiliūtei, Remigijui Timukui. Pagal muziejininkų parengtą maketą vėliavą kūrė šilkografijos meistrai. Vėliavos centre – Švč. Mergelės Marijos skulptūros, esančios Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, atvaizdas. Muziejininkai pasirūpino ir vėliavos kotu. Nagingas stalius jį padarė tokį, kokie tradiciškai daromi bažnytinėms vėliavoms. Jis gali būti trumpinamas, tad dabar bus patogu vėliavą vežtis į renginius kitose vietovėse.

Priimk, Viešpatie, mūsų gerus norus...

Alvyra Grėbliūnienė

Druskininkiečiai prie Marijampolės Bazilikos su klebonu kun. Andriumi Šidlausku MIC

Gražia tradicija tapo kiekvienam Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) skyriui kartą per metus jam paskirtą dieną dalyvauti Palaimintojo Jurgio Matulaičio liturginiame minėjime. Tai vyksta kiekvieno mėnesio 12 dieną Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje. Jo švęsti rugsėjo 12-ąją vyko gražus būrys Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos skyriaus matulaitiečių ir jų bičiulių.

Taip jau sutapo, kad rugsėjo 12-oji – dar ir Marijos vardo diena. Pirmiausia dalyvauta konferencijoje, kurią vedė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Konferencijos tema – „Marijiškasis dvasingumas“ – sekimas Dievo Motinos tikėjimo ir atsidavimo Kristui ir Bažnyčiai visu gyvenimu pavyzdžiu. Ses. Viktorija papasakojo apie J. Matulaičio pamaldumą Marijai, jo besąlygišką pasitikėjimą Marijos globa. „Užrašuose“ paskelbti jo žodžiai: „Švč. Panele, tavo globon atsiduodu“. Nepaprastai gražus žodis „globei“ – tarsi visų apkabinimas, glaudimas po savo apsiaustu. „Ačiū Tau, Švč. Panele! Tiek kartų mus gynei ir globei, nesiliauk niekad mus gynusi ir globojusi“. T. Jurgis labai mėgo maldą „Tavo apgynimo šaukiamės...“ Išlikęs gražus vyskupo palinkėjimas kunigams: „Linkiu tau būti kunigu pagal Jėzaus ir Marijos širdį“. J. Matulaičio perdarytuose vienuolijos dokumentuose esmė išliko – sekimas Marija. Instrukcijose įtraukta dešimties Marijos dorybių regula. Marijonai nešiojosi prie abito pasikabinę dešimties karoliukų rožinį – dešimties Marijos dorybių vainikėlį. Jos visos atskleistos keturiose Evangelijose. Ses. Viktorija MVS patarė, kaip Marijos dorybes pritaikyti šiandieniniame mūsų gyvenime, pateikė gražų bendrystės pavyzdį su Jėzumi – kalbėtis kaip mylimoji su mylimuoju, nuoširdžiai atverti Jam savo širdį, pacitavo t. Jurgio pamokslą, sakytą Marijos gimtadienio proga, vertė jį iš lenkų kalbos, sakė, kad ir popiežius Pranciškus Mariją vadina mazgų atraišiotąja ir meldžiasi tam skirta maldele. Viena iš minčių – „Tavo gimimas, Marija, skelbia pasauliui džiaugsmą“.