Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 0,30 € +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Pamaldumas Marijai ir
tautos lūkesčiai
|
Kobrės Gailestingosios Dievo Motinos
šventovėje, šiemet minint 100-ąsias
Švč. Mergelės Marijos paskelbimo Kubos
globėja metines, ypač gausu maldininkų
iš įvairių Karibų jūros regiono šalių
|
Apie popiežiaus Pranciškaus apsilankymą Kobrės
Dievo Motinos šventovėje
Mindaugas Buika
Kubos katalikybės simbolis
Kiekvienoje popiežiaus Pranciškaus apaštalinėje
užsienio kelionėje ypatingas dėmesys skiriamas jo lankymuisi vietinėje
didžiausioje Švč. Mergelės Marijos šventovėje, labai susijusioje
su tautos ir Bažnyčios gyvenimu. Kaip tik vizito į Kubą (toje iki
šiol ilgiausioje rugsėjo 1928 dienomis vykusioje kelionėje aplankytos
ir Jungtinės Amerikos Valstijos, apie tai bus rašoma kituose XXI
amžiaus numeriuose) dvasinė kulminacija, be abejonės, buvo Šventojo
Tėvo aukotos šv. Mišios garsioje Kobrės Gailestingosios Dievo Motinos
(isp. k. Nuestra Senora de la Virgen de la Caridad) šventovėje.
Joje jis svečiavosi net dvi dienas ir minėtomis pamaldomis inauguravo
Jubiliejinius metus, kuriais švenčiamos 100-osios Kobrės Marijos
paskelbimo Kubos globėja metinės. Kobrės šventovė yra beveik vienmetė
su Lietuvos didžiąja Šiluvos Dievo Motinos šventove, nes būtent
apie 1612 metus Kubos rytiniame vario kasyklų regione (isp. k. cobre
varis) esančioje įlankoje plaukdami laiveliu du indėnai ir vienas
juodaodis vergas vandens paviršiuje pastebėjo plūduriavusią nedidelę
(apie 35 cm aukščio) Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu Jėzumi statulėlę
ir, melsdami jos pagalbos buvo išgelbėti nuo kilusios didelės audros.
Šis, vėliau daugeliu kitų stebuklų išgarsėjęs atvaizdas, ant kurio
buvo užrašas Aš esu gailestingumo Mergelė (isp. k. Yo Soy la
Virgen de la caridad) buvo atgabentas į šalia regiono didžiausio
Santjago de Kuba miesto Kobrės kalnakasių gyvenvietę, kurioje ilgainiui
buvo pastatyta Dievo Motinos šventovė, tapusi Kubos katalikybės
simboliu. Beje, kaip Šiluvoje rugsėjo 8 dieną, Marijos gimtadienį
Kobrėje kasmet vyksta pagrindinės religinės iškilmės, į kurias susirenka
didelės maldininkų minios iš Kubos bei kaimyninių Karibų jūros šalių.
Toks ryškus piligrimų pamaldumas praėjusiame amžiuje susilaukė pripažinimo
Vatikane.
|
|
Latvijoje atidengtas paminklas
karaliui Mindaugui
Aldona Ramanauskienė
|
Prie paminklo Karaliui Mindaugui,
karalienei Mortai ir jųdviejų
sūnui Rukliui Agluonos bazilikos
šventoriuje kalba Kauno arkivyskupas
emeritas Sigitas Tamkevičius SJ
|
Rugsėjo 20 dieną, sekmadienį, paminklo Lietuvos
karaliui Mindaugui atidengimo iškilmės Agluonoje (Latvijos miestelis
tarp Daugpilio ir Rezeknės) prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis
bazilikoje. Jas aukojo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras
Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), 9 vyskupai, apie 30 kunigų
iš Latvijos ir Lietuvos. Iš Lietuvos liturgijoje dalyvavo Kauno
arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas
Boruta SJ, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Vilniaus
arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, iniciatyvinės
grupės paminklo statybai narys kun. dr. Rimantas Gudelis, kunigai
Mindaugas Šlaustas, Gediminas Tamošiūnas. Šv. Mišių metu giedojo
Agluonos bazilikos choras, grojo Panevėžio rajono muzikos mokyklos
lengvosios muzikos orkestras (vadovas Kęstutis Plančiūnas), kurį
sudaro apie 80 grojančių ir giedančių moksleivių. Po šv. Mišių
vyko paminklo atidengimo ceremonija. Prie paminklo kalbėjo Latvijos
ir Lietuvos kultūros ministrai, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas
Tamkevičius SJ, Latvijos kardinolas Janis Pujatas. Paminklą atidengė
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su Latvijos kultūros
ministre Dace Melbarde. Lietuvos ir Latvijos himnus giedojo Latgalijos
jungtinis choras, montažą lietuvių kalba vedė Panevėžio dramos teatro
aktorius Albinas Keleris.
|
|
Po dalelę Lietuvos
Romas BACEVIČIUS
|
Grupė XXI amžiaus redakcijos
darbuotojų kartu su juos priėmusiais
Aldona Ramanauskiene, jos vyru Kostu
ir Algirdu Gasiūnu Palėvenės bažnyčioje
|
Rugsėjo 7 dieną, pirmadienį, grupė XXI amžiaus
redakcijos darbuotojų, minėdama laikraščio 25 metų jubiliejų, nusprendė
ne kokią nors puotą surengti (tam neturime pinigų), o drauge leistis
į kelionę po kai kurias Aukštaitijos vietas ir su jomis susipažinti.
Nors ir lynojo, pirmiausia stabtelėjome Kupiškio rajone, Palėvenėje,
prie Šv. Dominyko bažnyčios, kuri yra bene vienintelis Aukštaitijoje
vėlyvojo baroko architektūros pavyzdys. Čia mus pasitiko aktyvi
XXI amžiaus propaguotoja, platintoja ir autorė Aldona Ramanauskienė
su vyru Kostu (jis yra bažnyčios zakristijonas) bei rajono savivaldybės
tarybos narys Algirdas Gasiūnas. Ponia Aldona papasakojo apie bažnyčią,
jos statytojus, čia gyvenusius vienuolius dominikonus (jų įsteigtą
mokyklą lankė būsimasis architektas L. Stuoka-Gucevičius) ir dirbusius
kunigus. Prie pagrindinio altoriaus stovėję pastoliai liudijo šiuo
metu vykstantį restauravimą (netrukus sužinojome, kad pastolių jau
neliko restauratoriai toje vietoje darbą baigė). Palėvenės bažnyčioje
yra daug unikalių dalykų. A. Ramanauskienė apgailestavo, kad išleidžiant
prestižinius leidinius apie bažnyčias dažnai pasitaiko apmaudžių
klaidų rašant apie Palėvenės bažnyčią. O juk tais leidiniais remiasi
žurnalistai, istorikai, kurie net neįtardami tas klaidas kartoja.
Palėvenės bažnyčia neatsiejama nuo dominikonų vienuolyno ir sudaro
architektūrinį ansamblį. Šalia bažnyčios stovi keli buvusio dominikonų
vienuolyno pastatai, bet tik viename iš jų kažkas įsikūrė, o kiti
statiniai reikalauja milžiniškų lėšų, kad juose po restauravimo
kas nors galėtų būti. Įdomu buvo pavaikščioti po vienuolyno griuvėsius
ir pabandyti sugrįžti 150 metų atgal, kai čia gyveno dominikonai.
Gerai, kad tie griuvėsiai yra po stogu, apsaugo nuo lietaus. Taip
lėčiau laikas juos ardo. Gyvybės čia suteikia ir tai, kad vienuolyno
kiemelyje ir jo prieigose, panaudojant kai kuriuos pastatus, vyksta
įvairūs kultūriniai renginiai.
|
|
Devintosios paveikslo vainikavimo
metinės
|
Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ,
apaštalinis nuncijus arkivyskupas
dr. Pedras Lopesas Kvintana
ir kan. Remigijus Saunorius
šv. Mišių aukoje
|
Rugsėjo 27 dieną Žemaičių Kalvarijos šventovėje
minėtos devintosios stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos
su Kūdikiu, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės, vainikavimo Popiežiaus
pašventintomis karūnomis, metinės. Prieš pagrindines 12 val. šv.
Mišias gausiai susirinkę maldininkai adoravo Švč. Sakramentą, kalbėjo
Rožinį. Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr.
Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Telšių
vyskupas Jonas Boruta SJ, nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas,
Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius, Lietuvos
ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. Rimantas
Gudlinkis, Telšių dekanas prel. Juozas Šiurys, Telšių vyskupijos
šeimos centro vicedirektorius kun. dr. Andrius Vaitkevičius, Telšių
vyskupijos kanauninkai, kiti kunigai. Šv. Mišių liturgijoje patarnavo
du diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos
klierikai, o giedojo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos Sumos ir jaunimo
chorai, vadovaujami Kristinos Kondratavičienės ir Irenos Taujanienės.
Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ pasveikino
gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir išsamiai papasakojo stebuklingojo
paveikslo atkeliavimo į Žemaičių Kalvariją iš Romos istoriją bei
karūnavimo Popiežiaus pašventintomis karūnomis aplinkybes.
|
|
Kalnai, Įpėdiniai ir
tikėjimas
|
Loreta Jastramskienė Alpėse
|
Rašytoja tapusi žurnalistė Loreta JASTRAMSKIENĖ,
kūryboje neslepianti, kad yra tikintis žmogus, išleido jau trečią
romaną. Pirmajame Vanduo nemoka kalbėti pasakojo apie sūnaus
netekusią motiną ir jo dingimą tiriančią žurnalistę, antrajame
Juokingos moters agapė apie žurnalistikos užkaborius, trečiajame
novelių romane Įpėdiniai kelionėse po Austriją ir Alpių kalnuose
nutikusias istorijas...
Ši ką tik knygynuose pasirodžiusi knyga noras
išbandyti naują žanrą?
Tai trylika mažų romanų. taip kartais pavadinu
Įpėdinius. Susitikime su šiuolaikiniu norvegų rašytoju Dagu Solstadu
kartą išgirdau jį sakant: Viskas, ką aš rašau, yra romanai. Reportažas
iš futbolo varžybų irgi romanas. Man patiko toks žanrų nepaisymas,
kalbėjimas apie savo kūrinius taip, kaip juos suvoki, švelniai juokaujant.
Tai geras ženklas, rodantis, kad kūrėjas nesirengia niekam įtikti
ar patikti, o jam svarbiausia vidinė laisvė. Mano trečiosios knygos
herojai šią laisvę suvokia kaip prigimtinę teisę, suteikiančią gyvenimui
prasmę ir padedančią išsaugoti žmogiškąjį orumą nedėkingiausiose
situacijose.
|
|
Mažeikiškių Skrajojamasis
teatras įkūnija Jobo dramą
Vytautas MALŪKAS
|
Pagrindinius vaidmenis
spektaklyje kūrė Raimundas
Radavičius Elijas (kairėje)
bei Paulius Mylė Jobas
|
Penktąjį savo pasirodymą su spektakliu
Jobas, suvaidintu Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos (Jėzuitų) bažnyčioje,
Mažeikių savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamasis
teatras įprasmino labdara po spektaklio suaukotos lėšos padovanotos
Šiaulių Motinos Teresės šeimų namams. Spektaklio premjerą parodę
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, šio mėgėjų teatro
aktoriai jau vaidino Kurtuvėnų, Juodkrantės ir Naujosios Akmenės
maldos namuose, ateityje mažeikiškių laukia išvykos į kitus miestus.
Spektaklį įvertino teigiamai
Mažeikiškių spektaklis pastatytas pagal Karolio
Voitylos dramą Senojo Testamento motyvais. Į Šiaulius J. Vaičkaus
Skrajojamojo teatro trupė ir jos vadovė režisierė Airida Lementauskienė
vyko su labdaros misija padėti likimo nuskriaustiems žmonėms.
|
|
Paroda, sukvietusi deimančiukų
ieškotojus
|
Kalba Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis
|
Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre pristatyta
paroda Šiaurės Lietuvos žymių asmenybių portretai. Pristatyme
dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių vicemeras
Stasys Tumėnas, Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis,
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis ir
kiti meno, mokslo bei kultūros puoselėtojai. Parodą pristatė Lietuvos
mokslininkų sąjungos tarybos narys, LMS Salduvės skyriaus valdybos
pirmininkas prof. Vaclovas Tričys.
Pastoracinio centro salės erdvę perkeitę paveikslai
kalbino akimis, artimu ar į tolį įbestu žvilgsniu, santūrumu, rūbų,
aplinkos detalėmis. Susirinkusieji atsiliepė džiugia nuotaika, atviromis
šypsenomis, akių spindesiu, bičiuliškais pajuokavimais. Vicemero
S. Tumėno prisimintas vaižgantiškasis deimančiukų ieškojimas,
atrodo, apibūdino ne tik parodos iniciatorių ir kūrėją V. Tričį,
bet ir visus, žvelgiančius į savo pirmtakus, prieš šimtmečius ar
dešimtmečius kūrusius, ieškojusius, dovanojusius grožį, gėrį, dvasingumą,
gerovę ir save žmonėms, Lietuvai, pasauliui.
|
|
Išlikti šeimoje
Kun. Vytenis Vaškelis
Monogaminė šeima vieno vyro ir vienos moters
santuoka yra gyvybinė visuomenės arterija, kuria teka Prisikėlusiojo
gyvojo vandens srovė, nuplaunanti klaidingas sekuliaraus pasaulio
šeimos vertinimo apnašas ir suteikianti naują minties šviežumą Kristaus
žodžiams: Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria! (Mk 10, 9).
Iš abipusės sutuoktinių meilės gimę vaikai yra
antgamtinė nuoroda į tokį artimą Jėzaus bei žmonijos vienybės ryšį,
kad, kai mes bendraujame su Juo ir savo gyvenimo darbus pirmiausia
skiriame Jam, tada mumyse augantis Jo tikėjimas byloja: Gražiausias
su Viešpačiu bendrystės vaisius yra nepalaužiamas įsitikinimas,
liudijantis, kad tikrai Jis be galo myli mane ir mus visus, nes
kas priima Jį į savo vidų, tas jau dabar atsiduria danguje aš
Jame ir Jis manyje. Tai dieviškojo susivienijimo, kai du tampa
vienu kūnu, Kristaus Sužadėtinio ir žmonijos, Bažnyčios Sužadėtinės
esminė įgyvendinamo plano pakopa.
|
|
Lietuvos unitams tarnauja
naujas kunigas
|
Pakeliui į Lietuvą, Lenkijoje,
šalia Elko Šanove esančioje Graikų
(Rytų) apeigų (unitų) katalikų
koplyčioje. Iš dešinės: t. Joakymas
(Jaroslavas Kovalčukas) OSBM,
t. Grygorijus Stolycia, djakas
(giesmininkas) Bohdanas Pietnočko
ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM
|
Birželio 28 dieną į Vilniaus Švč. Trejybės Graikų
(Rytų) apeigų katalikų (unitų) bažnyčią talkinti kunigui bazilijonui
t. Pavlo Jachimecui iš Ukrainos Švenčiausio Gelbėtojo provincijos
protoigumeno t. Pantaleijmono (Mychaylo Salamachos) OSBM siuntimu
(2015 m. birželio 26 d. raštas) atvyko t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas)
OSBM.
Lvove Nadijos ir Evheno šeimoje 1975 m. spalio
27 d. gimęs pirmagimis buvo pakrikštytas Jarosalvo vardu. 1984 m.
gegužės 15 d. gimė antras sūnus Mykola. Jis vairuotojas, sukūręs
šeimą, augina dukrą Mariją Veroniką (jai 4 metai) ir sūnų Evheną
Matvejų (1,5 metų).
Jaroslavas Lvovo 92-oje vidurinėje mokykloje baigęs
9 klases, įstojo į technologinį licėjų, įgijo radijo aparatūros
montažininko specialybę. 1993 metais buvo pašauktas į armiją. Po
pusantrų metų karinės tarnybos, 1995 rugpjūčio 26 d., įstojo į vienuolyną
Krechive. Čia atliko kandidatūrą ir noviciatą (2 metus). 1997 m.
rugpjūčio 28 d. davė pirmuosius įžadus. Vienerius metus Zoločive
studijavo filosofiją, po to 6 metus mokėsi Varšuvoje: dvejus metus
studijavo filosofiją ir ketverius teologiją. 2003 m. birželio
22 d. Krechivo vienuolyne davė amžinuosius įžadus. 2004 m. gegužės
30 d. Hošive vyskupo Sofrono Mudryj įšventintas kunigu. Šventėje
dalyvavo ir vyskupas Sofronas Dmyterko. T. Joakymas (Jaroslavas
Kovalčukas) OSBM kunigo darbą pradėjo Kijeve. Pusantrų metų (20042005)
darbavosi Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolyne ir buvo Kijevo miesto
ukrainiečių jaunimo sambūrio (spilka) kapelionu, dirbo Trijų švietėjų
parapijoje Bovorache (Kijevo sritis).
|
|
Gargždų bažnyčios Sumos
choro vasaros kelionių atgarsiai
|
Choristai, kunigai Vytautas
Liesis ir Gintaras Lengvinas
bei vargonininkas Petras Katauskis
(sėdi kairėje) Skaudvilės bažnyčioje
|
Giedoti Dievui ir žmonėms tokia yra bažnyčios
choro paskirtis. Gargždų bažnyčios Sumos choras jau daug metų neapsiriboja
tik savo šventove, išvyksta giedoti į kitas šalies parapijas. Išvykų
metu sutinkame iškilių, taurių asmenybių, mintimis ir malda prisiliečiame
prie šventųjų gyvenimų, gėrimės, įsigiliname į sakralinį meną. Kiekviena
kelionė choristus dvasiškai pakylėja, suteikia naujų pozityvių patirčių.
kai kuriomis čia dalinamės su skaitytojais.
Žemaičių Kalvarijoje drauge giedojo nuncijus
Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų liepos ketvirtoji
diena buvo skirta jaunimui ir jaunoms šeimoms. Šv. Mišių liturgijai
vadovavo ir pamokslą pasakė Šventojo Tėvo atstovas, nuncijus, arkivyskupas
Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana). Ir kunigystės šventimus,
ir konsekravimą vyskupu Jam suteikė šv. Jonas Paulius II. Man teko
laimė būti vienu iš nedaugelio, kuriems teko ši privilegija. Esu
šv. Jono Pauliaus II kunigas ir vyskupas, Jo ekselencija yra
sakęs Vatikano radijui. Nuncijus šiltai prisimena pirmąjį ambasadorių
prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį, ypatingą lietuvį, supažindinusį
Jį su lietuvių dvasia. Maldininkams malonią nuostabą kėlė tai,
kad garbusis svečias meldėsi lietuviškai (pamokslą sakė su vertėju).
Dar labiau nustebome mes, choristai, išgirdę arkivyskupą giedant
su mumis ne taip seniai kompozitoriaus Leonido Abariaus lietuvių
kalba parašytas Mišias. Gal ispanų tautybės žmogui, mokančiam
kelias užsienio kalbas, mūsų gimtoji kalba nesunki, bet greičiausiai
pagarba valstybei, kurioje einamos diplomato pareigos. Toks šiltas
bendravimas su tikinčiaisiais, matyt, lėmė tai, kad paskui arkivyskupą
į Kalvarijos kalnų stacijų lankymą, spiginant karščiui, išėjo minia
maldininkų, o grižę daugiau nei po trijų valandų, sakė nepavargę.
Žemaičių Kalvarijoje giedojome su Palangos choru. Atlikimo klausėsi
ir Mišių autorius. Pakeliui į namus gražiame gamtos kampelyje
stabtelta pabendrauti. Palangos choro vadovas maestro Edmundas Jucevičius
su choristais pakvietė į Palangą, į kasmetinius Šv. Roko atlaidus.
|
|
|