|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kai sielose ir širdyse troškimas ir meilė Dievui
Pasvaliečiai Šiluvoje Šiluvos atlaidų aštuondienį pasvaliečiai kartu su visa Lietuvos katalikiška bendruomene šventė Pašvęstojo gyvenimo Šilines. Rugsėjo 10-oji Šiluvoje buvo katalikiškų bendruomenių, judėjimų, maldos grupių diena. Į atlaidų iškilmes, lydimi rožinio maldos, giesmių atvyko Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai, LKMS Pasvalio Katalikių Moterų draugijos narės. Prie Šiluvos katalikiškos bendruomenės namų pasitiko arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ. Jis, ištiesęs ranką, pasveikino pasvaliečius. Paėmęs Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos vėliavą, ją įnešė į pastato vidų bei pasirūpino jos globa, kol prasidės iškilminga procesija. Šis arkivyskupo emerito poelgis mums padarė šiltą ir nepakartojamą įspūdį. Čia sutikome vienuoles, bendraujančias su ateinančiais piligrimais. Pastato viduje grožėjomės paroda Švč. Mergelei Marijai iš lauko gėlių bei įvairių augaliukų. Šv. Mišių aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Neskubėjome vykti namo. Meldėmės Apsireiškimo, Ligonių koplyčiose bei Bazilikoje prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus paveikslo. Grožėjomės floristų darbais. Apmąstymai Kryžių kalne Riedėdami namų link, netoli Šiaulių pasukome į Kryžių kalną. Mus pasitiko stulbinančiu didingumu ramybę skleidžiantis Kryžių kalnas. Nusileidę į jo papėdę, ėjome maldingą procesiją ir garbinome kryžius. Atrodo, kad kiekvienas galėtumėme nueiti ilgiausią kelią, kuriame nėra vietos neapykantai, pykčiui, godumui, pažeminimui šeimose, visuomenėje, tautose, visame pasaulyje. Aplink Kryžių kalną ėjome kaip viena bendra krikščioniška šeima. Eidami išgyvenome įvairias gyvenimo akimirkas kartu su Jėzumi. Į Pasvalį išvykome su padėka geradariui autobuso savininkui Petrui Karobliui. Kryžiaus Išaukštinimo šventėje Sugrįžę į Pasvalį kartu su maldos grupele pynėme vainikus. Jais papuošėme kryžius Pasvalio miesto kapinėse (P. Avižonio gatvėje). Uždegę žvakutes meldėmės prie kunigo Petro Lileikio, knygnešio Kazio Gumbelevičiaus, 19181920 metų savanorių, Neprikausomybės kovų dalyvių, lietuvybės puoselėtojų Vileišių artimųjų kapų. Vakare skubėjome į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadas kun. Miroslav Anuškevič. Homilijoje jis supažindino su Kryžiaus išaukštinimo iškilmių istorija, daug vietos skyrė Kristaus kančios ir aukos prasmei. Kunigas klausė, ar pamąstome, kad šv. Mišios yra laikas, kada esame arčiausiai Dievo? Kristaus meilė buvo tokia didelė, kad Išganytojas pasiryžo mus atpirkti brangiausia kaina, kad tada ir mes išmoktume labiau mylėti Dievą.
Vlada Čirvinskienė,
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |