2015 m. spalio 2 d.    
Nr. 36
(2156)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Devintosios paveikslo vainikavimo metinės

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ,
apaštalinis nuncijus arkivyskupas
dr. Pedras Lopesas Kvintana
ir kan. Remigijus Saunorius
šv. Mišių aukoje

Rugsėjo 27 dieną Žemaičių Kalvarijos šventovėje minėtos devintosios stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės, vainikavimo Popiežiaus pašventintomis karūnomis, metinės. Prieš pagrindines 12 val. šv. Mišias gausiai susirinkę maldininkai adoravo Švč. Sakramentą, kalbėjo Rožinį. Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. Rimantas Gudlinkis, Telšių dekanas prel. Juozas Šiurys, Telšių vyskupijos šeimos centro vicedirektorius kun. dr. Andrius Vaitkevičius, Telšių vyskupijos kanauninkai, kiti kunigai. Šv. Mišių liturgijoje patarnavo du diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, o giedojo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos Sumos ir jaunimo chorai, vadovaujami Kristinos Kondratavičienės ir Irenos Taujanienės. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir išsamiai papasakojo stebuklingojo paveikslo atkeliavimo į Žemaičių Kalvariją iš Romos istoriją bei karūnavimo Popiežiaus pašventintomis karūnomis aplinkybes. Apaštalinis nuncijus arkivyskupas P. Lopesas Kvintana homilijoje kalbėjo: „Mielai priėmiau jūsų brangaus vyskupo J. Borutos SJ kvietimą dalyvauti Žemaičių Kalvarijos Šeimų Karalienės paveikslo karūnavimo šventės minėjime. [...] Jūs puikiai atmenate, kaip popiežius Benediktas XVI 2006 m. birželio 23 d. palaimino karūnas, skirtas Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslui, ir suteikė šiam paveikslui Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulą. Paveikslas buvo vainikuotas 2006 m. spalio 8 d. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir dabar, norime išgyventi kartu šį išskirtinį tikėjimo, vilties ir meilės dangaus Karalienei, mūsų Motinai Švč. Mergelei Marijai, momentą, čia, Žemaičių Kalvarijoje. Iš labai seniai atėjusiomis Mergelės Marijos atvaizdo vainikavimo apeigomis Bažnyčia teigia, kad taip į Ją meldžiamasi ir Ji garbinama kaip Karalienė bei išskirtinai čia, Žemaičių Kalvarijoje, kaip Krikščioniškų Šeimų Karalienė“. Pamokslininkas išryškino šeimos svarbą ir, remdamasis dabartinio popiežiaus Pranciškaus mokymu, sakė, jog Jėzus ypatingu meilės žvilgsniu žvelgia į šeimą, o Jo ir visų mūsų Motina Marija yra „užtarimo su meilės galia moteris. Marija prašo, maldauja ir užtaria“. Pamoksle kalbėta apie maldos svarbą ir būtinybę, o iš to kyla galia apdairiai ir atidžiai mylėti, kaip gebėjo tik Marija. Ji yra nuostabiai šviesus tikėjimo pavyzdys. Ji yra ir mokytoja, suteikianti išminties. Ji – pasitikėjimo, meilės ir paklusnumo mokytoja. Jos pavyzdžiu esame pakviesti gyventi nuolankumu, atvirumu, pagalba ir išmintimi. Baigdamas pamokslą arkivyskupas sakė: „Šiandien trokštame, kad Marija būtų mūsų Karalienė ir namų Bažnyčios, tai yra šeimos, Globėja, kad gintų šeimą nuo daugybės puolimų, kurie nori ją sugriauti, ir išlaisvintų nuo visko, kas nėra Dievo valia. Šiandien norėčiau, kad visi čia esantys, kiekviena šeima paaukotų savo namus Marijai, kad ji būtų Motina, Mokytoja ir Vadovė“. Pabaigoje visiems šv. Mišių dalyviams apaštalinis nuncijus suteikė apaštalinį Šventojo Tėvo palaiminimą. Bazilikoje melstasi prie stebuklingojo paveikslo Marijai pasiaukojimo malda, o po pamaldų visi iškilmių dalyviai bendravo agapėje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas
Klier. Raimundo ZIMKOS nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija