2015 m. spalio 2 d.    
Nr. 36
(2156)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Gargždų bažnyčios Sumos choro vasaros kelionių atgarsiai

Choristai, kunigai Vytautas
Liesis ir Gintaras Lengvinas
bei vargonininkas Petras Katauskis
(sėdi kairėje) Skaudvilės bažnyčioje

Giedoti Dievui ir žmonėms – tokia yra bažnyčios choro paskirtis. Gargždų bažnyčios Sumos choras jau daug metų neapsiriboja tik savo šventove, išvyksta giedoti į kitas šalies parapijas. Išvykų metu sutinkame iškilių, taurių asmenybių, mintimis ir malda prisiliečiame prie šventųjų gyvenimų, gėrimės, įsigiliname į sakralinį meną. Kiekviena kelionė choristus dvasiškai pakylėja, suteikia naujų pozityvių patirčių. kai kuriomis čia dalinamės su skaitytojais.

Žemaičių Kalvarijoje drauge giedojo nuncijus

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų liepos ketvirtoji diena buvo skirta jaunimui ir jaunoms šeimoms. Šv. Mišių liturgijai vadovavo ir pamokslą pasakė Šventojo Tėvo atstovas, nuncijus, arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana). Ir kunigystės šventimus, ir konsekravimą vyskupu Jam suteikė šv. Jonas Paulius II. „Man teko laimė būti vienu iš nedaugelio, kuriems teko ši privilegija. Esu šv. Jono Pauliaus II kunigas ir vyskupas“, – Jo ekselencija yra sakęs „Vatikano radijui“. Nuncijus šiltai prisimena pirmąjį ambasadorių prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį, „ypatingą lietuvį“, supažindinusį Jį „su lietuvių dvasia“. Maldininkams malonią nuostabą kėlė tai, kad garbusis svečias meldėsi lietuviškai (pamokslą sakė su vertėju). Dar labiau nustebome mes, choristai, išgirdę arkivyskupą giedant su mumis ne taip seniai kompozitoriaus Leonido Abariaus lietuvių kalba parašytas „Mišias“. Gal ispanų tautybės žmogui, mokančiam kelias užsienio kalbas, mūsų gimtoji kalba nesunki, bet greičiausiai – pagarba valstybei, kurioje einamos diplomato pareigos. Toks šiltas bendravimas su tikinčiaisiais, matyt, lėmė tai, kad paskui arkivyskupą į Kalvarijos kalnų stacijų lankymą, spiginant karščiui, išėjo minia maldininkų, o grižę daugiau nei po trijų valandų, sakė nepavargę. Žemaičių Kalvarijoje giedojome su Palangos choru. Atlikimo klausėsi ir „Mišių“ autorius. Pakeliui į namus gražiame gamtos kampelyje stabtelta pabendrauti. Palangos choro vadovas maestro Edmundas Jucevičius su choristais pakvietė į Palangą, į kasmetinius Šv. Roko atlaidus.

Palangoje nuncijui giedojome ispaniškai

Katalikiškasis pasaulis šv. Roką mini rugpjūčio 16-ąją. Šventasis gimė 1295 metais Prancūzijos miestelyje Monpeljė turtingo prancūzo ir italės šeimoje. Anksti netekęs tėvų užaugo vienuolių draugijoje. Pardavęs tėvų palikimą ir lėšas paskyręs labdarai septyniolikmetis jaunuolis pėsčiomis išėjo į pirmąją piligriminę kelionę į Romą. Pakeliui slaugydamas Europą krečiančio maro aukas, užsikrėtė pats. Nenorėdamas tapti našta kitiems, pasitraukė į mišką ir atsidavė Dievo valiai. Bet Aukščiausias jo neapleido. Ligonį išgelbėjo... šuo. Šv. Rokas laikomas ligonių ir vargšų gelbėtoju, gyvūnų globėju. Dailėje dažniausiai vaizduojamas su juoda dėme virš kelio (maro požymis), lazda ir kelionmaišiu (piligrimo požymis), laikantis duoną, o šalia jo – šuo. Kiekvienas, kuris kentės nuo ligų ir prašysis užtariamas šv. Roko, pasveiks – toks yra tikinčiųjų įsitikinimas. Šį kartą ir Palanga laukė Šventojo Sosto atstovo. Maloniai pasitikdami svečią bažnyčioje, prieš šv. Mišias sugiedojome „Giesmę šv. Rokui“ ispaniškai (po kurio laiko Gargžduose tarnystę ėjęs, o dabar Nunciatūroje besidarbuojantis ir kelionėse po Lietuvą nuncijų lydintis kun. Mindaugas Šlaustas sakė, kad svečias jautėsi pamalonintas ir ispanų kalbai priekaištų neturi). Pamaldos vėl vyko lietuviškai. Pamoksle, skirtame šv. Rokui, šventojo gyvenimas, jo darbai, pasiaukojimas, atjauta silpnesniam buvo susieti su dabartimi. Tai – priminimas maldininkams, jog pravartu įsigilinti į šventųjų gyvenimus ir semtis iš jų stiprybės. Po pamaldų buvome pakviesti į skverelį, kur atlaidų proga vyko ir miesto šventė (koncertas, vaišinamasi jūreiviška koše). Ten, vyskupų lydimas, apsilankė ir nuncijus, pasistiprino koše, pabendravo su tikinčiaisiais.

Skaudvilėje giedota bažnyčioje ir parke

Po penkerių metų pertraukos rugsėjo 13 dieną atvykome į Skaudvilę giedoti Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo atlaiduose. Maloniai nuteikė per tuos metus čia įvykusios permainos: bažnyčia iš pagrindų remontuojama, klebonas kun. Gintaras Lengvinas eina ir Tauragės dekano pareigas, miestelis gražinamas. Šventovė buvo pilnutėlė. Klebonas gražiai pristatė chorą ir su mumis atvykusį kun. Vytautą Liesį, kuris vadovavo atlaidų šv. Mišioms. Du jauni kunigai išties sukūrė jaukią, dvasingą atmosferą. Buvo gera giedoti. Kunigas Vytautas sakė pamokslą, skirtą Šv. Kryžiaus išaukštinimui. Kalbėdamas apie Šv. Kryžiaus paskirtį, apibūdinęs Lietuvą kaip kryžių šalį, priminęs Kryžių kalno istoriją, jo reikšmę Lietuvai, kun. V. Liesis kalbėjo ir apie Šv. Kryžiaus reikšmę šeimai – atsakingą geranoriškai prieš Dievą prisiimto krikščioniškos šeimos kryžiaus nešimą per gyvenimą.

Po pamaldų Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis su klebonu pakvietė į kavinę pietų, pavedžiojo po gražinamą miestelio parką. Jame stabtelėję pagiedojome, padainavome, o mus lydėjusi publika paplojo. Žavėjomės šiltu seniūno bendravimu, glaudžiu ir nevaldišku jo bendradarbiavimu su Bažnyčia. Choro prezidentas Vladas Dromantas choristų vardu jam nuoširdžiai padėkojo. Gaila buvo skirtis, tačiau skubėjome į Šiluvą, Šilinių atlaidus.

Giesmės Šiluvoje

Rugsėjo 13 dieną Šiluvoje turėjome giedoti popietinėse šv. Mišiose. Šiluva yra viena iš vietovių Europoje, kur Švč. Mergelės Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas Katalikų Bažnyčios. Dabar šioje vietoje stovi Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. Altoriaus centre, ant akmens, – Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Apsireiškimo koplyčioje Gargždų choristams šįkart buvo sudaryta galimybė giedoti. Čia tvyro ypatinga aura, ramybė ir susikaupimas. Maldininkų gausa, nesibaigianti vorelė einančiųjų keliais aplink altorių, ateinantys į koplyčią ir iš jos išeinantys – niekas niekam netrukdo, tylos nesudrumsčia, visų alsavimas tartum susilieja į vienumą ir kyla šventovės skliautais. Giedojimas buvo sklandus, pakylėtas, o po pamaldų liko dvasinė atgaiva ir dėkingumas Kūrėjui. Parapijos namuose Gargždų chorui buvo įteikta Kauno arkivyskupijos Padėka, patvirtinta Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo SJ parašu.

Danutė Paškauskaitė

Rimo Gecevičiaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija