|
Panevėžio vyskupijoje
Panevėžio-Krekanavos dekanate
Garbingosios Dievo tarnaitės relikvijų sutiktuvės
|
Relikvijorių nešantį Krekenavos
kleboną kun. dr. Gediminą Jankūną
prie bažnyčios pasitiko Ramygalos
klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius
|
RAMYGALA. Spalio 4-ąją Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia per Šv. arkangelo Mykolo atlaidus organizavo garbingosios Dievo tarnaitės Marijos Kazimieros Kaupaitės relikvijų sutiktuves. Tam buvo tinkamai pasiruošta: skaitytojai sklaidė naują parapijos leidinį Ramygalos parapija, bažnyčioje veikė vietos gimnazijos moksleivių kūrybos darbų darbų paroda Iš Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gyvenimo, stendas pasakojo apie svarbius Šv. Kazimiero seserų vienuolių kongregacijos įkūrėjos gyvenimo tarpsnius. Čia, be abejo, svariai prisidėta parapijiečių mylimo ir gerbiamo klebono, poeto, fotomenininko, medžio dirbinių autoriaus g. kan. Edmundo Rinkevičiaus. Kazimiera Kaupaitė gimė 1880 m. sausio 6 d. Ramygalos parapijos Gudelių kaime. Ji buvo penktas vaikas iš vienuolikos Anupro Kaupo ir Antaninos Glebauskaitės šeimoje. Brolio kun. Antano Kaupo pakviesta, 1897 metais Kazimiera išvyko į Ameriką. Dirbdama klebonijos šeimininke, subrandino mintį pašvęsti savo gyvenimą Dievui ir artimui. Aktyviai padedant bendravardžiams Antanams kunigams Kaupui, Milukui ir Stasiukynui, 1907 m. balandžio 19 d. Romos Tikėjimo platinimo kongregacija leido kurti Šv. Kazimiero seserų vienuoliją. Jos pirminė misija buvo puoselėti tikėjimą ir lietuvybę Amerikos lietuvių šeimose. 1920 metais Kauno vyskupas Pranciškus Karevičius kreipėsi į Čikagos seseris kazimierietes, prašydamas atvykti į Lietuvą. Seserims teko įsikurti apleistame Pažaislio vienuolyne, jį pačios remontavo. Seselių rūpesčiu iš Rusijos į Pažaislio vienuolyną sugrąžintas stebuklingas Kamaldulių Dievo Motinos Marijos (Gražiosios Meilės Motinos) paveikslas. Įvairiose Lietuvos parapijose kazimierietės steigė pradines ir amatų mokyklas, darželius, medicinos punktus, senelių prieglaudas, vadovavo Kauno Saulės gimnazijai. 1933 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybė, įvertinusi vienuolijos nuopelnus tautai, motiną Mariją Kaupaitę apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu. 1934 metais, pablogėjus sveikatai ir nustačius onkologinę ligą, ji grįžo į centrinius Čikagos vienuolijos namus. Ten mirė 1940 m. balandžio 17 d.
|
|
Panevėžio vyskupijoje
Pasvalio dekanate
Rožinio karoliukai pakvietė į atlaidus
|
Eucharistinė procesija
Laimos Gražulienės nuotrauka
|
PASVALYS. Pirmąjį spalio sekmadienį Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidai, skirti Pašvęstojo gyvenimo metams. Atvyko bičiuliai iš Alytaus Dzūkų pulkucio, katalikės moterys iš Šiaulių (LKMS Šiaulių Katalikių Moterų Draugijos pirmininkė Janina Klungevičienė), gausus Gyvojo Rožinio draugijos maldininkų būrys iš Panevėžio (vadovė Audronė Jovaišienė). Pasvaliečiai pasitiko svečius bažnyčios šventoriuje ir šia proga jiems įteikė Gyvojo Rožinio draugijos parengtus kuklius leidinukus. Paskui tikintieji skubėjo į bažnyčią adoracijai prie Švč. Sakramento bei Rožinio maldai. Po jų visų suskambo giesmė Su galinga Rožančiaus malda. Tai Gyvojo Rožinio draugijos himnas. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius pasveikino susirinkusius švęsti atlaidų. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Homilijoje jis pasidžiaugė pasvaliečių ir svečių gyvojo rožinio malda bei eilute tikinčiųjų, pasiruošusių atlikti išpažintį. Vyskupas daug dėmesio skyrė Švč. Mergelei Marijai, Rožinio Karalienei, bei rožinio maldos galiai ir pateikė Rožančiaus istorijos žinių. Jis priminė, kad savo ypatingą pagalbą Marija parodė 1571 metais, kai turkai kėlė grėsmę visai Vakarų Europai ir Bažnyčiai. Po laimingos krikščionims kovos popiežius Pijus V spalio 7-ąją paskelbė Marijos Nugalėtojos švente, kurią po dvejų metų popiežius Grigalius XIII pavadino Šventojo Rožančiaus švente ir perkėlė į pirmą spalio sekmadienį. Vyskupas paragino tikinčiuosius, kad visuomet šeimose ir bažnyčioje kas vakarą būtų kalbamas rožančius, ta paprasta, graži ir gausiais atlaidais apdovanota malda. Šv. Mišiose giedojo bažnyčios bei Pasvalio mišrus choras Canticum novum (vadovas Rimvydas Mitkus).
|
|
Kaišiadorių vyskupijoje
Merkinės dekanate
Pašventinta Angelo skulptūra
|
Senojoje Varėnoje, prie Šv. arkangelo
Mykolo bažnyčios, klebono
kun. Pranciškaus Čivilio rūpesčiu
iškilo Angelo skulptūra.
Spalio 4-ąją ją pašventino Kaišiadorių
vyskupas emeritas Juozas Matulaitis
|
SENOJI VARĖNA. Pirmąjį spalio sekmadienį, Šv. Pranciškaus dieną, čia buvo švenčiamos gražios iškilmės pašventinta Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono kun. Pranciškaus Čivilio rūpesčiu priešais bažnyčią iškilusi skulptūra Angelas, sukurta kraštiečio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvais. Nuo šiol ji globos ne tik Senosios Varėnos bendruomenę ir parapiją, bet ir visus pro šalį einančius ir pravažiuojančius. Gausiai į skulptūros pašventinimo iškilmes susirinkę Senosios Varėnos parapijos nariai bei svečiai džiaugėsi, kad rūpestingasis parapijos klebonas kun. P. Čivilis įgyvendino dar vieną prasmingą savo idėją priešais bažnyčią pastatyti globėjo, šv. arkangelo Mykolo skulptūrą. Iškilmės prasidėjo ilga procesija, kuri iš bažnyčios iki skulptūros atlydėjo Kaišiadorių vyskupą emeritą Juozapą Matulaitį ir kleboną kun. Pranciškų Čivilį. Šv. arkangelo Mykolo garbei skirtą skulptūrą pašventinęs vyskupas emeritas J. Matulaitis palinkėjo, jog jos dvasinę globą patirtų kiekvienas parapijietis.
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje
Vilkaviškio dekanate
Įspūdingas savaitgalis parapijos kieme
|
Žmonės ypač domėjosi vienuolių ir
dekanato Šeimos centro eksponuojama
literatūra, nuotraukomis, siūlymais
|
VILKAVIŠKIS. Vieną rugsėjo pabaigos šeštadienį Vilkaviškio dekanato šeimos centras pakvietė parapijos bendruomenę ir visus susidomėjusius praleisti vakarą kartu po atviru dangumi parapijos namų kieme kartu pažiūrėti kino filmą Adomo obuoliai (krikščioniški kino filmai parapijos namų patalpose Šeimos centro savanorių iniciatyva nuo šios vasaros rodomi kiekvieną mėnesį). Nuo 18 iki 20 valandos buvo skirtas laikas bendrauti. Parapijos katalikiškos organizacijos ant atskirų staliukų išsidėliojo informaciją apie savo veiklą, dalyvavo ir Šventosios šeimos seserų kongregacijos atstovės, skautai. Dekanato šeimos centras pristatė krikščioniškos literatūros bibliotekėlę, Motinos maldoje grupę, ateities planus. Šventosios šeimos seserys pakvietė šeimas ateityje dalyvauti jų rengiamose katechezėse, pralinksmino loterija. Atėjusieji vaišinti arbata, saldumynais ir dešrelėmis bei ledais, kuriuos maloniai renginio dalyviams padovanojo Medonos mėsa ir Vilkaviškio ledai (UAB Art glacio).
|
|
Telšių vyskupijoje
Klaipėdos dekanate
Šeimų sekmadieniai
|
Šeimų sekmadienį Smiltynėje
šildė žmonių gerumas
|
KLAIPĖDA. Reikia žaislų, kilimas sutvarkytas, žaislai bus, tai žinutė iš Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje besirenkančių šeimų susirašinėjimo, kai buvo ruošiamasi šeimyninėms šv. Mišioms pirmąjį spalio sekmadienį. Ši žinutė liudija sustiprėjusią bažnyčios bendruomenę, kai kiekvienas gali kreiptis su savo pasiūlymu ir sulaukti reakcijos. Iki tokio bendruomenės lygmens reikia užaugti. Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios žmonės jau porą metų vasaromis išvažiuoja į gamtą 34 dienoms, įkuria skautišką laužą, mat bažnyčios klebonas kan. Vilius Viktoravičius yra skautas iš prigimties, kalbasi apie tikėjimą ir dalinasi savo patirtimi. Tokios vasaros stovyklos suartina senus ir jaunus, neįgalius ir sveikus. Grįžus iš stovyklos norisi pratęsti įgytą bendruomeniškumo išgyvenimą, todėl pasiūlymas kiekvieną pirmą mėnesio sekmadienį paskirti šv. Mišias šeimoms buvo džiaugsmingai sutiktas, nes į Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią dirbti ir gyventi iš Romos grįžo rezidentas kun. dr. Andrius Vaitkevičius, kuriam klebonas patikėjo rūpestį šeimos reikalais.
|
|
Telšių vyskupijoje
Šilalės dekanate
Pasimelsta ir pasigrožėta
|
Taip atrodo lenta, įamžinanti
bažnyčios statytojus
|
ŠILALĖ. Antrą šimtmetį gyvuojanti Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, šiuo metu vadovaujama rūpestingo šios parapijos klebono kan. dr. Algio Genučio, pradžiugino į titulinius Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidus susirinkusius tikinčiuosius. Iš toliau atvykusieji ir seniau Šilalėje besilankę turėjo progą pasigrožėti jau daugiau kaip vieneri metai šalia bažnyčios esančiu didingu Dievo Motinos Lurdu, kuris skendi degančių žvakių ir gėlynų jūroje. O kur dar atlikti visi ūkiniai darbai šventoriuje: sutvarkyti bei atnaujinti laiptai prie visų įėjimų į bažnyčią, baigiama renovacija zakristijoje ir dar visokiausių darbų, darbelių padaryta ir toliau dirbama, puošiant šventovę. Bene labiausiai visus nustebino ties centriniu įėjimu į bažnyčią prie laukinės sienos pritvirtinta marmurinė lenta su tokiu joje iškaltu užrašu: Šilalės Švento Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia 1909 m. pastatyta pagal lenkų architekto Juozapo Dzekonskio projektą, vadovaujant klebonui kan. Pranciškui Kūdžiui. 1905 m. liepos 26 d. vysk. Gasparas Cirtautas pašventino kertinį akmenį. 1909 m. lapkričio 8 d. kan. Pranciškus Pacevičius bažnyčią pašventino. 1919 m. birželio 29 d. bažnyčią konsekravo Žemaičių vysk. Pranciškus Karevičius. Atvykusieji į atlaidus džiaugiasi tokia prie bažnyčios esančia metrika, nes įvairūs turistai, lankydamiesi Šilalėje ir norėdami apžiūrėti gražaus stiliaus Šilalės bažnyčią, negalėdavo apie ją daugiau sužinoti turėdavo ieškoti kunigo ar ko nors kito, kad ką nors apie ją pasakytų. Anot atlaidų dalyvių, būtų puiku, kad prie kiekvienos šventovės iš lauko pusės būtų tokios metrikos. Kiekvienas atvykęs, norėdamas pasigrožėti maldos namais arba bent jau sužinoti jos titulą, rastų visą būtiniausią informaciją.
|
|
Kauno arkivyskupijoje
Kėdainių dekanate
Gyvūnų laiminimo šventė
|
Šv. Pranciškaus, gamtos globėjo,
dieną Šv. Jurgio bažnyčioje
su savo augintiniais nusifotografavo
vaikai ir jų tėveliai. Centre
klebonas kun. Artūras Stanevičius
|
KĖDAINIAI. Jau šešti metai Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius tęsia gyvūnėlių laiminimo tradiciją bažnyčioje. Šį rudenį, pažymint Šv. Pranciškaus, gamtos globėjo, dieną, į Šv. Jurgio bažnyčią rinkosi vaikai su tėveliais, vedini savo augintiniais: kačiukais, šuneliais bei nešdami narveliuose peliukus ir kitokius gyvius. Erdvioje bažnyčioje tilpo visi, buvo net baltų balandžių porelė. Visokių balsų balselių prisipildė bažnyčia miauksėjo, kiauksėjo, urzgė, lojo, tarytum bardamiesi. Prieš palaiminimą šiai progai buvo atliekama meninė programėlė. Sakysite, argi gyvūnai supranta muziką. Nežinia, ar supranta, bet klausytis ir ją jausti tikrai moka. Kėdainių krašto literatų sambūrio literatai skaitė savo eiles, giesmininkai atliko keletą giesmelių pritariant gitarai. Dvi daineles padainavo mokyklos-darželio Obelėlė trečiaklasiai Henrikas, Domantas ir Kasparas. Eiles skaitė tos pačios klasės mokiniai Lukas, sesutės Raminta ir Rugilė bei ketvirtokės Gabija ir Rugilė. Ryčiui Pryvalovui paėmus į rankas tromboną ir juo užgrojus, gyvūnų balsai, aidėję bažnyčioje, nuščiuvo. Aplinkui karaliavo švelni trombono muzika. Gyvūnai klausėsi šios muzikos taip, kaip ne kiekvienas žmogus gebėtų. Buvome nustebinti tokio staigaus gyvūnų susikaupimo. Muzika tarsi nutildė besibarančius gyvūnus ir savo garsais pakerėjo.
|
|
|