Mitingas Už patriotinę mokyklą
|
Algimantas Lelešius skaito
reikalavimus ministerijai
|
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, Koordinacinė taryba, Lietuvos Sąjūdžio valdyba, Tauro apygardos partizanų muziejus, nepretenduodami į platesnės, tačiau būtinos švietimo reformos įgyvendinimo turinį ir metodiką, po ilgų susirašinėjimų ir kelių piketų dar kartą, rugsėjo 21 dieną, ryžosi mitingu pažadinti užkietėjusius Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) biurokratus ir pareikalauti iš esmės keisti požiūrį į jaunimo švietimą, įgyvendinti bent vieną priemonę patriotinio ugdymo link. Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pasigendama rimto, atsakingo patriotinio ugdymo. Dauguma moksleivių nežino apie sovietų okupaciją, Nepriklausomybės atkūrimo datų, daugelis nežino apie pokaryje vykusį ginkluotą pasipriešinimą. Mokytojai sutrinka rinkdamiesi tinkaniausią iš siūlomų vadovėlių, programų, metodinių nurodymų, kai užtektų vieno, Nijolės Gaškaitės vadovėlio Pasipriešinimo istorija 19441955.
1941 metų tremtinys, buvęs Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, dabar Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas Algimantas Lelešius jau 15 metų galynėjasi su ŠMM dėl jaunimo patriotinio ugdymo mokyklose. Jis yra profesionaliai parengęs metodinę medžiagą istorijos mokytojams, lieka įvesti bent aštuoniolika papildomų istorijos pamokų ir privalomą nesunkų egzaminą. Ministerija pripažįsta, kad laisvės kovų istorijos tema reikalauja išskirtinio dėmesio, tačiau tik vardina, kiek nupirko ir perdavė švietimo skyriams filmų, knygų, albumų, kompaktinių plokštelių, plakatų laisvės kovų tema. Deja, atrodo, kad pinigai paleisti vėjais, nes tos gėrybės lieka neįdarbintos, jų panaudojimo niekas nekontroliuoja, egzamino nėra, todėl ir poreikio tarsi nėra.
Mitingo dalyviai įsakmiai reikalavo visose klasėse istorijos pamokose ypatingą dėmesį skirti patriotiniam ugdymui, 10-ose klasėse įvesti bent 18 privalomų patriotinio ugdymo pamokų, o antrose gimnazijų klasėse privalomą pasipriešinimo istorijos egzaminą vieno iš mitingo organizatorių Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytojo, dabar Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojo Algimanto Lelešiaus pateikto ministerijai klausimyno pagrindu. Mitingo dalyvių plakatuose užrašai bylojo: Emigruojantiems tautiečiams palinkėkime neužmiršti biblinės sąvokos 30 sidabrinių, Valstybinė įstaiga ŠMM žemina atminimą tų, kurie už tą valstybę kovojo ir kentėjo, Okupantai kovojo prieš partizanus, o ŠMM prieš jų atminimo įamžinimą jaunimo tautinėje savimonėje, Partizanų vėlės: Mes kritome kovoj, neturime net kapo, o apie mūsų kovą jie gaili pamokų kelių, Švietimo ministerijos patriotinio ugdymo rezultatai: jaunimo bėgimas iš Lietuvos kaip nuo maro, ten dalies jaunimo plėšikavimas, Daugiau patriotiškumo, mažiau emigracijos, Nijolė Gaškaitė: Partizanų kova gražiausias mūsų istorijos deimantas, Reikalaujame Pasipriešinimo istorijos egzamino 10-ose klasėse, Abejingumas patriotizmui naudingas svetimai valstybei, Pasipriešinimo istorija neišsenkantis dvasingumo ir patriotizmo šaltinis, Visų dalykų mokytojai, būkite kaip prieškaryje patriotai, nes Lietuvai pavojus.
Mitingo deleguoti asmenys ŠMM viceministrei Audronei Pitrėnienei įteikė rezoliuciją, kurioje įsakmiai reikalaujama: visose klasėse istorijos pamokose ypatingą dėmesį skirti patriotiniam ugdymui, 10-ose klasėse įvesti bent 18 privalomų patriotinio ugdymo pamokų, o antrose gimnazijų klasėse privalomą pasipriešinimo istorijos egzaminą vieno iš mitingo organizatorių A. Lelešiaus ministerijai pateikto klausimyno pagrindu.
Švietimo ir mokslo ministerijai programą suderinus su Krašto apsaugos ministerija, parengti ir įvesti karinio parengimo mokymą gimnazijose ir aukštosiose mokyklose, atgaivinti skautų, jaunųjų šaulių ir kitų visuomeninių patriotinių jaunimo organizacijų veiklą.
Jonas BUROKAS
Jono Česnavičiaus nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|