|
Akcija už valstybinę kalbą
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistruota pilietinė iniciatyva TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą (apie tai šiek tiek rašyta ir XXI amžiuje, nr. 35). Ji siekia pateikti Seimui privalomai svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame pasų puslapyje kaip ir dabar būtų leidžiami įrašai tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje norintis pilietis galėtų užsirašyti vardą ir pavardę kita savo norima kalba. Iniciatorių teigimu, taip būtų išvengta faktinio kitų kalbų prilyginimo valstybinei kalbai. Tai įvyktų, jei Lietuvos piliečiams kiltų būtinybė mokytis, kaip ištarti ar užrašyti piliečių vardus pagal kitų kalbų taisykles. Būtent asmenvardžių rašymą kitomis kalbomis vietoje valstybinės kalbos siūlo Seime iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), o vėliau ir socialdemokratų Gedimino Kirkilo bei Irenos Šiaulienės pateikti projektai. Nors TALKOS organizatoriai plačiai išdėstė teisinius ir kalbinius argumentus, kodėl įrašai nevalstybinėmis kalbomis Lietuvos piliečių pasuose būtų ne tik nepagrįsti, bet ir neleistini, iki šiol ignoruojamas esminis geopolitinis šio valstybei žalingo ginčo aspektas. TALKOS už valstybinę kalbą akcija yra tautinę ir valstybinę sąmonę išlaikiusios visuomenės dalies pastanga savarankiškai stabdyti atvirai antivalstybinės LLRA partijos veiklą prieš Lietuvos Respubliką. Tokios pastangos būtinos, kai šalies valdžia ir dominuojančios politinės jėgos nesugeba ar neturi politinės valios ryžtingai užkardyti tokios veiklos.
Suprantame, kad LLRA yra prieš Lietuvos nepriklausomybę kovojusių antivalstybinių jėgų Tarybų Sąjungos komunistų partijos, Jedinstvos ir Rytų Lietuvoje veikusių autonomininkų veiklos tąsa naujomis formomis, po neva skriaudžiamų ir diskriminuojamų tautinių mažumų lozungais įsitvirtinusi atkurtos valstybės viešajame gyvenime kaip legali politinė organizacija. Netrūksta įrodymų, kad LLRA antivalstybinė veikla yra derinama su Maskva ir tarnauja revanšistiniams Rusijos siekiams. Partijos nariai ne kartą deklaravo atvirą paramą Vladimiro Putino agresijai Ukrainoje, švenčia Raudonosios Armijos pergales ir susilaukia vis aktyvesnės kritikos netgi Lenkijoje.
Nesunku pastebėti, kad prorusiškos LLRA keliamus reikalavimus Lietuvoje palaiko Rusijos ambasadorius, o kitoje Lietuvos dalyje tuos pačius reikalavimus kelia atvirai su Rusijos tarnybomis bendradarbiaujanti Lietuvos rusų sąjunga. Priešiškų Lietuvai jėgų taktinės sąjungos pagrindas yra bendras tikslas visomis priemonėmis stabdyti tautinių bendrijų integraciją į Lietuvos Respubliką ir trukdyti tapti visaverčiais, lojaliais šalies piliečiais. Lietuvos suverenumas ir jos valdžia Rytų Lietuvoje yra griaunami skleidžiant abejones vienu iš atraminių valstybingumo stulpų konstituciniu valstybinės lietuvių kalbos statusu. Reikalaujant įrašų pasuose nevalstybine kalba nutylima, jog tai reikštų būtinybę Lietuvos piliečiams mokėti ne vien valstybinės lietuvių kalbos taisykles, taigi ir faktinį kitų kalbų valstybinį statusą, o iki šiol izoliuotos Pietryčių Lietuvos gyventojams stiprinamą iliuziją, jog Lietuvos valstybė šiame krašte nėra vienintelis lojalumo subjektas. Taigi politinė kova dėl asmenvardžių rašybos principų oficialiuose dokumentuose yra ne siauras filologinis ginčas, bet principinis klausimas, ar lietuvių kalba išliks vienintele valstybine kalba, ar į šį statusą galės pretenduoti ir kitos kalbos.
Tenka stebėtis, kad nemažai viešose diskusijose dalyvaujančių asmenų neatpažįsta arba ignoruoja tiesiogines sąsajas tarp teisingumo išvengusių Sąjūdžio laikų autonomininkų ir dabartinės LLRA, o į atviras pastangas izoliuoti Pietryčių Lietuvą žvelgia kaip į nuoširdų tariamų žmogaus teisių gynimą. Lietuvos visuomenės ir kiekvieno šalies piliečio abejingumas ir tyla iššūkių valstybei ir Konstitucijai akivaizdoje būtų ne tik akivaizdus pilietinės sąmonės ir politinės atsakomybės sunykimo požymis, bet ir aiškus ženklas, kokiu mastu mūsų mąstymą ir idealus tebevaldo pilietinės savigarbos neturėjimas ir sovietų laikais skiepyta antitautinė ir antivalstybinė pasaulėžiūra.
Iniciatyvinės grupės TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą nariai iš Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinės (VRK) paėmė dėžę su 1000 parašų rinkimo lapų. Jie paskirstyti į visus Lietuvos kraštus, kad kiekvienas norintis pasirašyti ar rinkti parašus galėtų tai padaryti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Iniciatyvinė grupė TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą rūpinasi, kad būtų sudaryta galimybė Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pasirašyti už pilietinę iniciatyvą ir internetu. Kai tik tokia galimybė atsiras, apie tai bus plačiai paskelbta, sako iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius politologas Vytautas Sinica.
Kiekviename parašų rinkimo lape telpa po 70 parašų. Kas norėtų užpildyti vieną eilutę ar net visą lapą rašykite adresu talka.kalba@gmail.com. Jūsų parašai įgalios Seimą svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje kita paties piliečio norima kalba. Į talką! kviečia iniciatyvinės grupės nariai.
Primename, kad iniciatyvinė Lietuvos piliečių grupė 2015 metų rugpjūčio 19 dieną VRK užregistravo Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba antroje tapatybės kortelės pusėje.
Piliečių iniciatyvinė grupė siekia pasinaudoti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą iki lapkričio 4 dienos savo parašais paremtų 50000 šalies piliečių.
Pilietinė iniciatyva TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą
© 2015 XXI amžius
|