2015 m. spalio 16 d.    
Nr. 38
(2158)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Valstybei malonė suteikta be dekreto

Liepos 3 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo 4 asmenims, tarp jų – ir Eglei Kusaitei. Ji atleista nuo 75 MGL (2823,80 eurų) dydžio piniginės baudos mokėjimo.

Malone vadinti atleidimą nuo piniginės baudos mokėjimo už nusikaltimą nereikėtų, nes bauda tikrai neadekvati jos padarytiems nusikaltimams. Čia reikėtų klausti: ar valstybė nepadarė nusikaltimo prieš Lietuvos pilietę, iš jos jaunystės išbraukdama mažiausiai penkerius metus, sužlugdydama jos fizinę sveikatą, sukeldama nepataisomą moralinę traumą. Ir už tai tarsi suteikta valstybei malonė už padarytus nusikaltimus neatsakyti, žinoma, – be dekreto.

Daugelis jau pradeda pamiršti prieš penkmetį pradėtą E. Kusaitės bylą. Tačiau dėl tiesos ir teisingumo siekio jos pamiršti nevalia, todėl skaitytojui verta šį tą priminti.

Iš žiniasklaidos žinoma, kad E. Kusaitė, dar nepilnametė, pateko į Lietuvos valstybės saugumo depertamento (VSD) „globą“, kuri prilygo nusikalstamai provokacijai merginai tapti teroriste ir VSD tuo pasinaudojus, gauti antiteroristinei veiklai skirtas lėšas, sau priskirti antiteroristinės veiklos nuopelnus. VSD, nederinęs su atitinkamomis tarnybomis, bendradarbiavo su Rusijos FSB, jos atstovams Lietuvoje leido tardyti kaltinamąją. E. Kusaitę nuteisė Vilniaus apygardos teisėjai V. Švedienė, J. Damanskienė, A. Pažarskis. Kokia teisėjų kvalifikacija, jeigu jie ,,nematė“ akivaizdžios provokacijos teisiamosios atžvilgiu? Tai – ne teisinė klaida, o angažuotumas prokuratūrai ir VSD. Provokatorius A. Paukštė šiemet nusižudė, A. Pažarskis 2014 metų lapkritį paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, J. Laucius, E. Kusaitę pasiuntęs į teismą, toliau dirba prokuratūroje.

Panašiai kaip čečėnų tauta, lietuvių tauta, patyrusi sovietinės okupacijos žiaurumus, dešimtmetį partizaniniame kare kovojusi su okupantu, tačiau galiausiai atgavusi laisvę ir nepriklausomybę, nebuvo ir neliks abejinga laisvės siekiančiai čečėnų tautai. Lietuvos visuomenė įvairiais būdais rėmė ir padėjo už laisvę kovojančiai čečėnų tautai. Ar Lietuvos pozicija pasikeitė Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybės atžvilgiu, kad mūsų saugumo tarnybos ir prokurorai pradėjo veikti prieš už laisvę kovojančią tautą? Ar jų reikalas kištis į Rusijos Federacijos problemas, kai Lietuvoje su savo bylomis nesusidoroja?

E. Kusaitė buvo išteisinta 2014 m. balandžio 4 d., taigi prokuratūrai buvo palikta teisė kasacine tvarka skųsti šį nuosprendį iki liepos 4 dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) skelbia, kad skundą gavo liepos 10 dieną. Taigi siekdama išsaugoti nesuteptą mundurą, prokuratūra Teismui sprendimą dar skundė, tačiau dėl procedūrinio pažeidimo tikėjosi, kad skundas bus atmestas, nebereikės prokuratūrai aiškintis Teisme dėl jos pačios procedūrinių pažeidimų.

Apeliacinis teismas pabrėžė, kad E. Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.

LAT gruodžio 3 d. kasacine tvarka nepradėjo nagrinėti išteisintosios Eglės Kusaitės bylos dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Į posėdį buvo atvykęs tik Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. Kaip žinoma, E. Kusaitės gynėjas Kęstutis Stungys mirė. Teisėjas Vytautas Masiokas paskelbė, kad teismas gavo ir E. Kusaitės prašymą atidėti jos bylos nagrinėjimą dėl dviejų priežasčių – mirus gynėjui K. Stungiui ir dėl jos sveikatos problemų.

Penkeri metai praėjo nuo E. Kusaitei pateiktų kaltinimų, byla akivaizdžiai subliuško, tačiau joje išlieka klausimai: 1) ar VSD drauge su Prokuratūra Eglės Kusaitės gyvenime nevykdė sunkios nusikalstamos veikos; 2) kokia materialinė ir moralinė žala padaryta teisiamajai; 3) kiek ir kokių procedūrinių pažeidimų jos byloje padarė minimos institucijos; 4) kada pagaliau bus iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokuratūrai ir VSD už kolaboravimą su priešiškos valstybės institucijomis.

Jei LAT imtųsi nagrinėti ir duotų atsakymą į šiuos klausimus, būtų baigta prilygstanti Lietuvos pilietės terorizavimui byla bei duota gera pamoka teisėsaugos institucijoms.

Akivaizdų kolaboravimą galima įžvelgti Lietuvos prokuratūros ir teismų veiksmuose. Vien E. Kusaitei sukurpta byla dėl įtariamų ketinimų įvykdyti teroristinį aktą neturi teisinio pagrindo, nors kažkam taip galėjo pasirodyti per specialiai provokuojamus teisiamosios pasisakymus. Pats bylos nagrinėjimas uždaruose teismo posėdžiuose tiesiogiai rodo įtariamo kolaboravimo slėpimą nuo visuomenės.

E. Kusaitės bylos aplinkybės visuomenei tapo pakankamai gerai žinomos, todėl tikėtasi, kad visuomenė Lietuvos teisinį bendradarbiavimą, prilygstantį tikram kolaboravimui su nedraugiška valstybe, sugebės sustabdyti, kad tokį „bendradarbiavimą“ valstybė įvertins kaip nusikalstamą. Tačiau taip neįvyko. E. Kusaitei dviejų tūkstančių su viršum eurų bauda dekretu nurašyta, o gal milijonais eurų vertintina E. Kusaitei padaryta žala valstybės vardu be jokio dekreto patylom nurašyta. Pridursime, kad pinigai amnestuoti, o teistumas E. Kusaitei trijose bylose liko.

Neturėtume pamiršti, kad Lietuva yra ES narė, kuri turi visas galimybes pasiprašyti padėti apsiginti nuo savos, tampančios kitos valstybės parankine, teisėsaugos. Tačiau tokios gynybos pirmučiausia turi imtis atitinkamos mūsų valstybės institucijos. Tylėjimas minimu atveju prilygsta dalyvavimui nusikaltime.

Algimantas Zolubas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija