|
Seimo nario mandatas ne privilegija
Povilas Urbšys
Vis dar nerimsta aistros dėl Seimo ryžto antrą kartą nepatvirtinti prie Prezidentės autoritarinio valdymo stiliaus priderintos kandidatūros į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas. Per Seimo posėdį, dar prieš priimant sprendimą dėl kandidatės į generalinius prokurorus Editos Dambrauskienės, kalbėjau apie egzistuojantį neliečiamą Prezidentės klaną. Tada Seimo nariams ironiškai rekomendavau už šalies vadovės siūlomus pareigūnus balsuoti ne slaptai, o atvirai kad, neduok Dieve, Jos Ekscelencija nesuabejotų čia esančiųjų lojalumu ir taip neužsitrauktų jos rūstybės. Tik praėjus kelioms dienoms po lemtingojo balsavimo minėdama Mokytojų dieną šalies vadovė it vyriausioji mokytoja viešai pareiškė: Matosi, kad Seimo nariai, dalis Seimo narių, mėgina pasislėpti už slapto balsavimo ir tai rodo balsavimo neskaidrumą. Prisipažįstu: tikrai netikėjau, kad mano sarkazmas bus suprastas tiesmukai ir taps pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Pasirodo, kreivų veidrodžių karalystėje absurdas neatsiejama mūsų tikrovės dalis.
Akivaizdu, kad antrojoje kadencijoje Jos Ekscelencija net nesivargina apsimetinėti demokratinės valstybės vadove. Toks jos požiūris į Konstituciją, į Seimą, kaip į Tautos atstovybę, rodo: įstatymą ji mielai priderintų prie savo įgeidžių it kokį rūbą prie savo garderobo. Jai nieko nebereiškia ir Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. O juk ši konstitucinė nuostata, įtvirtinanti laisvą Seimo nario mandatą, kaip vieną iš tautos atstovų veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantų, ir yra esminis Seimo nario Tautos atstovo teisinio statuso dėmuo. Be to, konstitucinės teisės žinovai pabrėžia: laisvas Seimo nario mandatas ne tautos atstovo privilegija, o viena iš konstitucinių priemonių, užtikrinančių, kad tautai bus deramai atstovaujama Lietuvos Respublikos Seime jos demokratiškai išsirinktoje atstovybėje.
Tokie pareiškimai nedviprasmiškai parodo, kad Prezidentei reikia ne demokratiškos Tautos atstovybės, o atskirų grupuočių susibūrimo, kad ji galėtų su tų grupuočių lyderiais suderinti savo veiksmus, o tie, atėję į Seimą, duotų nurodymus, kaip turėtų balsuoti ir likusieji. Ir nors šalies vadovė mėgsta kalbėti apie politikos kriminalizavimą, kažkodėl nemato, kad tai, kaip ji elgiasi su Tautos atstovybe, su laisvu Seimo nario mandatu, ir yra klasikinis politikos kriminalizavimas ir atviras veikimas prieš konstitucinę mūsų valstybės santvarką. Juk laisvas Seimo nario mandatas, anot tų pačių konstitucinės teisių žinovų, reiškia, kad išrinktas Seimo narys neturi jokių įsipareigojimų jį rėmusiai politinei partijai ar politinei, visuomeninei organizacijai, kad jis yra laisvas ir nuo kitų asmenų interesų. Tad jei išties siekiama įbaudžiavinti Seimo narius ir paversti juos atskirų partijų ir Jos Ekscelencijos nuosavybe, siūlau perrašyti ir Seimo nario priesaiką. Dabar Seimo narys prisiekia sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Užtektų, kad Seimo narys prisiektų sąžiningai tarnauti ne Tėvynei, o partijai. Žodį demokratija iš viso galima išmesti kaip niekam nereikalingą kliuvinį. Ir vietoj Lietuvos žmonių gerovei įrašyti Lietuvos Dalios gerovei. Tada priesaikos žodžiai skambėtų taip: Sąžiningai tarnauti partijai ir Lietuvos Dalios gerovei.
Manyčiau, tai geriausiai atspindėtų tai, ką iš Seimo narių nori padaryti Jos Ekscelencija prezidentė. Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma, prisidengęs rinkėjų interesais, registravo Prezidentės pageidavimus atitinkančią Seimo Statuto pataisą dėl slapto balsavimo panaikinimo. Jei ji bus priimta, Seimo nariams vietoj valstybės himno tereikės dainuoti: O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro. Vardan tos Lietuvos Dalios.
Šio XXI amžiaus numeryje pateikiame
ir kitokią, prof. Onos Voverienės, nuomonę apie Lietuvos Prezidentę.
© 2015 XXI amžius
|