Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Malonės laikas grįžti prie Dievo ir laimėti dangų

Mintys į apsireiškimus Medžiugorjėje pažvelgus

Vytautas Antanas Dambrava

(Tęsinys. Pradžia nr. 37, 38)

Antradienį, birželio 30-ąją, kalvoje nebuvo regėjimo. Dvi socialinės priežiūros pareigūnės apgaulingai prisiviliojo regėtojus pavažinėti automobiliu. Jų tikslas buvo daryti visa, kad regėjimų valandą jie nebūtų kalvoje, o susirinkę žmonės jaustųsi apvilti, jei ne apgauti. Ivano nebuvo, jis dirbo laukuose.

Apie šeštą valandą vakaro automobilis prisiartino prie Cerno vietovės. Tolumoje buvo matyti Kryžiaus kalnas. Keturios mergaitės ir Jakovas paprašė sustabdyti automobilį. Moterys abejojo, bet sustabdė automobilį, ir regėtojai išlipo. Buvo regėjimų valanda, ir Marija pasirodė pakelėje. Regėtojai atsiklaupę meldėsi ir kalbėjosi su Dievo Motina.

Mirjana paklausė:

– Ar nepyksti, kad mes nesame kalvoje?

– Nesvarbu, – atsakė Marija. – Eikite Dievo ramybėje.

Socialinės priežiūros pareigūnės buvo atleistos už blogą tarnybą. Režimo agentai aplankė Vickos motiną ir reikalavo, kad neleistų jos į bažnyčią.

* * *

Dar viena, aštuntoji apsireiškimų diena, 1981 metų liepos pirmoji. Trečiadienis.

Prieš tai priminsiu, kad septintojo regėjimo metu vaikai prašė Madoną apsireikšti bažnyčioje, ir Ji sutiko. Tai buvo dangaus duota, nes policija uždraudė žmonių susibūrimą kalvoje.

Regėtojai prašė tik ką iš Zagrebo grįžusį kleboną Jozo Zovko, pranciškoną, pradėti vakarines pamaldas. Klebonas pasakė tai negalėsiąs daryti iki sekmadienio – reikia žmonėms pranešti. Vaikai prašė jo nesirūpinti – žmonių bus.

Tėvas Jozo nežinojo, kuo tikėti, kuo netikėti. Jis buvo nusiminęs. Tuo metu policija atvyko ieškoti vaikų. Jie buvo laukuose. Sužinoję, kad policija jų ieško, bėgo į bažnyčią.

Kaip tik tuo metu Tėvas Jozo meldėsi, prašydamas Viešpatį jį apšviesti. Staiga jis išgirdo žmogaus balsą – net apsidairė bažnyčioje, ar kas nekalba, bet nieko nebuvo. Tas balsas aiškiai sakė:

– Eik ir apsaugok vaikus. Po to pasakysiu, ką turi daryti.

Palikęs brevijorių ir Šventąjį Raštą, jis išskubėjo šventoriun ir pamatė vaikus, bėgančius prie jo.

– Policija mus vejasi. Tėve, paslėpk mus.

Ir visi pradėjo verkti. Tėvas Jozo apkabino visus, kaip višta viščiukus, nusivedė į kleboniją ir viename kambaryje juos užrakino.

Atsirado policija.

– Ar matei prabėgančius vaikus? – paklausė.

– Taip, mačiau.

Policija, lyg įgelta, nuvažiavo Bijakovičių kaimo kryptimi, tikėdamasi ten sugauti vaikus.

Taigi liepos pirmąją regėtojai patyrė Marijos apsireiškimą klebonijoje. Tą vakarą buvo pranešta, jog nuo kitos dienos bus pavakario Mišios Medžiugorjėje. Liepos antrą dieną penktą valandą buvo kalbamas rožinis. Po to – septyni poteriai, pridedant ir Mergelės Marijos prašytąjį „Tikiu į Dievą Tėvą“. Šeštą valandą buvo aukojamos šv. Mišios. Bažnyčia buvo sausakimšai pripildyta. Tėvas Jozo sako, kad nebuvo vietos net rankas ištiesti ir pasakyti „Viešpats su jumis“.

Įvyko dar vienas nepaprastas reiškinys.

Mišių metu tą dieną Tėvas Jozo sakė pamokslą Dvasios pagautas: ne taip, kaip visuomet – lyg kalbėtų kitas žmogus, o ne Jozo. Visi tai pastebėjo. Pamoksle jis ragino visus maldai ir pasninkui, prašė Dievą apšvietos ir globos visam tam, kas vyksta parapijoje. Žmonės bažnyčioje garsiai atsakė: „Taip mes darysime“.

Gandas apie nepaprastą Tėvo Jozo pamokslą pasiekė Mostaro vyskupą. Tas jį išsikvietė ir paklausė: „Matei Mergelę?“ Tėvas Jozo atsakė: „Taip“.

Buvo didelis spaudimas panaikinti vakarines Mišias, režimas net reikalavo uždaryti bažnyčią. Buvo atsiklausta Marijos patarimo per regėtojus. Ji atsakė:

– Tęskite Mišias kiekvieną vakarą, tą pačią valandą, minėdami mano apsireiškimus.

Vieną rytą policija užblokavo įėjimus į bažnyčią. Susirinkę žmonės garsiai kalbėjo rožinį. Paklausus agentams vyresnybės, ką daryti su žmonėmis, kurie visai negalvoja skirstytis, komunistinio režimo pareigūnas pasakė: „Palik juos ramybėje“.

Klebonas Tėvas Jozo buvo režimo nuteistas pusketvirtų metų sunkių darbų kalėjimo dėl parapijos religinio atgimimo ryšium su Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimais. Jis buvo laikomas reakcionieriumi ir režimo priešu. Kiti du pranciškonai, vienas 62 metų pranciškonų leidinio redaktorius ir kitas, redakcijos sekretorius, buvo nuteisti aštuoneriems ir penkeriems su puse metų kalėjimo. Sakė, jog straipsnis apie Medžiugorję buvo pagrindinė priežastis.

Tėvas Jozo Zovko sakė: „Kiekvienas geras kunigas turi būti kalėjime ir kentėti už tikėjimą“.

* * *

Po kone aštuonerius metus trukusių Dievo Motinos apsireiškimų ir daugiau negu aštuonių milijonų piligrimų, šimtų pagydymų, stebuklų, nepaprastų gamtos reiškinių, regėtojai priima iš Mergelės Marijos ir pasauliui perduoda Jos žodžius, Jos prašymus.

Vienas pranciškonas sako: „Ilguose teologijos kursuose neišmokau to, ką Medžiugorjėje per kelias savaites. Širdys atsiveria Evangelijai. Visi meldžiasi ir pasninkauja. Visi eina išpažinties. Niekad neteko klausyti tiek išpažinčių, kaip čia. Nepaprasti gamtos reiškiniai ir net pagijimai yra niekis, palyginus su atsivertimo stebuklu, kuris vyksta piligrimų sielose“.

Marija sako atėjusi ir norinti būti Medžiugorjėje, nes Ji nori atversti ir sutaikinti visą pasaulį...

„Viešpats nori apvalyti jus nuo visų jūsų praeities nuodėmių, – sako Ji. – Brangieji, jūs negalite tai padaryti vieni; aš atėjau jums padėti... Šiuo ilgu buvimu jums rodau, kad jus myliu beribe meile ir noriu, kad kiekvienas būtumėte šventas... Aš atėjau, nes čia yra tikrų tikinčiųjų, o aš noriu per juos padėti atversti pasaulį... Atsiverskite čia, šioje parapijoje – toks mano noras. Tokiu būdu visi čia atvykstantieji galės atsiversti“.

Ir regėtojams Ji pastebi:

– Jūs turite gyventi taip, kad kiti būtų paveikti ir atsibustų, trokšdami gyventi kaip jūs, bet nesijausdami jūsų nugalėti.

– Dievas yra išrinkęs kiekvieną iš jūsų, kad panaudotų jus didžiajam žmonijos išganymo planui. Jūs turite suprasti, koks didelis yra jūsų vaidmuo tame Dievo plane.

Marija yra Taikos Karalienė. Šitaip ji prisistatė regėtojams pirmais apreiškimų metais. Taika, taika, taika. Susitaikykite. Jei pasaulis nori būti išgelbėtas, turi ieškoti taikos kelio; dabar eina pražūties keliu. Taika ir ramybė – pirmas ir svarbiausias Marijos žodis. Atsivertimas, malda ir pasninkas mus veda į taiką, į ramybę, kuri yra pirmas mesijo Kristaus vaisius, štai kodėl ir atsisveikindama ji visuomet sako: „Eikite Dievo taikoje (ir ramybėje), mano angelai“.

Tai – Marijos žodžiai, ir šimtai jos pareiškimų bei prašymų rodo mums kelią į išganymą.

Marija yra Taikos ir Ramybės Karalienė. Jei pasaulis nori būti išgelbėtas, turi ieškoti taikos kelio o dabar eina pražūties keliu. 1984 metų pradžioje Marija kalbėjo: „Taika krizėje, tapkite broliais tarpusavyje, atsiverskite, didinkite maldas, pasninką. Pasaulis be taikos neišsigelbės, bet pasaulis suras taiką (ir ramybę), tiktai jeigu jis grįš prie Dievo“.

Taika, apie kurią kalba Marija, nėra tik karo nebuvimas. Tai – ramybė, saugumas, džiaugsmas, pasitikėjimas, viltis, meilė. Taika bibline prasme reiškia viso gėrio pilnatvę, pasotina širdį ir ją daro tvirtą, atsparią gyvenimo pavojams. Tai yra kelias į Kristaus taiką Kristaus karalystėje.

Kun. Kęstutis Trimakas sako, jog „tai – Jėzaus Evangelija, perduota Jo Motinos žodžiais, jos praktiškoji teologija, kuri privalo būti įgyvendinta žmonių, kurie save laiko Jos vaikais“. Jėzus atnešė pasaulin Dievo Karalystę, dabar Marija per aštuonerius metus rodė konkretų kelią siekti Dievo Karalystės ir užsitikrinti amžiną laimę danguje.

Marija pabrėžia, jog tikėjimas ir malda yra pamatas ryšiui su Dievu. Jaunimo maldos grupėje Jelenai Marija nurodo tris maldos pakopas: pašalinti nuodėmes bei iš jų kylančias kliūtis, savo rūpesčius patikėti Dievui ir prašyti Viešpaties palaiminimo.

Pergalė yra kryžiuje, nes kryžius yra išganymo ženklas. Dievo plane tai – pergalės simbolis prieš blogį, nes Jėzus gyveno ir mirė už mus; mūsų gyvenimas yra su Juo ir Jame.

Marija pabrėžia reikalą siekti Šventosios Dvasios dovanų (malonių), atsiverti širdimi Viešpačiui, gyventi meile ir meilėje, siekiant ramybės ir šventumo. Negalime tikėtis Viešpaties taikos, jei gyvenimo centre esame mes patys, o ne Dievas. Neužmirškime, kad Marija neriboja savo žodžių Medžiuugorjės parapijiečiais ar jos įsteigta maldos grupe; jos žodžiai yra pasauliui: šeimoms, dvasininkijai, jaunimui ir vyresniesiems. Marija pabrėžia, jog šventumas gimsta šeimoje. Tikrovė po mirties, kaip ją nusako pati Dievo Motina, yra dangus – ko būtina siekti, pragaras – ko būtina vengti, ir skaistykla – sieloms gelbėti ir dangui laimėti.

Nepaprasto grožio Marijos padiktuotų maldų sąrašas: Pasiaukojimas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai; Pasiaukojimas Jėzaus Širdžiai; Malda į Kristų; Malda už ligonį.

Anot kun. K. Trimako knygos „Aš kviečiu jus“, Marijos žodžius tenka suskirstyti į keturias kategorijas.

Pirmoji kategorija – asmeninis dialogas su regėtojais apie jų kasdienį gyvenimą ir pagalbą Marijos piligrimams.

Antroji kategorija – regėtojams patikėtos paslaptys, skiriamos visai žmonijai. Yra dešimt paslapčių. Mirjana ir Ivanka jau žino visas, kiti – po devynias ar aštuonias. Sulig dešimtos paslapties perdavimu baigiasi reguliarūs apsireiškimai, nors Marija savo meilėje yra pasižadėjusi regėtojus lankyti kartą per metus arba didelio reikalo atveju.

Viena paslaptis kalba apie Apsireiškimų kalvą, kurioje bus paliktas regimas nuolatinis ženklas netikintiems. Prieš tai bus trys įspėjimai. Ženklo pasirodymą lydės stebuklai ir pagijimai. Bet Marija įspėja nelaukti to ženklo („Jūs, tikintieji, turite ženklus ir jūs patys turite tapti ženklais netikėliams“), nes, kai ženklas pasirodys, daugeliui atsiversti bus per vėlu.

Trečioji kategorija – informacinio pobūdžio pareiškimai regėtojams. Vickai Marija pasakoja apie savo gyvenimą žemėje; Ivankai buvo papasakota apie ateities įvykius; Mirjanai kalba ir diktuoja apie tikėjimą ir su dvasiniu gyvenimu susijusius dalykus.

Ir pagrindiniai Marijos žodžiai yra skirti ne vien krikščionims, bet kiekvienam, kuris, kartodamas Marijos žodžius, turi atvirą širdį.

Dabar suglaustai paliesiu pagrindines temas, kurias nuodugniai ir sistemingai nagrinėja ir perduoda kun. K. Trimakas.

Be mažiausios abejonės, pirmoji vieta Marijos žodžiuose tenka maldai. Daugiau kaip 700 Marijos pasisakymų prancūzų teologas Rene Laurentin randa, jog Madona yra kalbėjusi apie maldą kaip ryšį su Dievu 198 kartus. Netenka stebėtis, kad ilgiausi ir išsamiausi kun. K. Trimako knygos skyriai yra apie maldą. Pravertęs knygoje 50 puslapių, aš suradau Marijos žodžius apie maldą pusantro šimto kartų. Kiek brangakmenių Didžioji Tarpininkė tarp Dievo ir žmogaus paberia, kalbėdama ir mokydama mus apie maldą. Jos pasiteisinimas: „Aš esu išganyta, bet aš noriu, kad ir jūs būtumėte išganyti“.

– Mieli vaikai, taika (ir ramybė) neįmanoma be maldos.

Ir ji sako Jelenai, septintai regėtojai, į kurią Ji kreipiasi ypatingu būdu:

– Negalima pasiekti taikos be maldos, Dvasios ramybė nelaimima žmogiškais metodais; jokia „technika“ neduoda taikos, jokia koncentracijos forma. Tiktai Jėzus Kristus, kai mes (maldoje) susitinkame su Juo.

– Pasaulis yra pamiršęs maldos ir pasninko vertę: pasninku ir malda karai gali būti išvengiami ir gamtos dėsniai pakeičiami.

– Jūs turite melstis ir pasninkauti už sergančius. Dievui juo lengva išgydyti, bet žmogui nelengva.

– Daugelis krikščionių gyvena kaip pagonys; maža tikrai tikinčiųjų.

– Yra daug krikščionių, kurie yra silpni, nes nedaug meldžiasi; kiti jau nebetiki, nes nesimeldžia. Reikia grįžti prie maldos. Mažiausiai „Tikiu į Dievą Tėvą“ (Apaštalų tikėjimo išpažinimo svarbą Ji nuolat pabrėžia), septynis Tėve mūsų, Sveika Marija ir Garbė Dievui Tėvui. Penki poteriai Jėzaus žaizdų garbinimui, vienas – Šventojo Tėvo intencija ir septintas – prašant Šventosios Dvasios dovanų.

– Žmonės nemoka melstis. Daugelis eina į bažnyčias tiktai, kad būtų pagydyti nuo fizinių negerovių, arba prašyti sau malonių. Jie niekad nenusileidžia tikėjimo gilumon. Labai mažas skaičius prašo Šventosios Dvasios malonių. Svarbiausia betgi prašyti Šventosios Dvasios. Jei turite šią dovaną, nieko jums netrūks ir visa kita jums bus suteikta.

– Jei norite būti laimingi, gyvenkite paprastai ir kukliai. Nekomplikuokite savo problemų; leiskite Dievui jas išspręsti. Maldoje, pasninko ir artimo meilėje yra viskas.

Marija dažnai sako:

– Melskitės, melskitės, melskitės... Aš noriu išmokyti jus melstis.

– Malda yra tam, kad išmoktume mylėti.

– Malda yra tam, kad išmoktume žydėti.

– Visada melskitės prieš pradėdami darbą ir jį pabaikite malda. Jūs meldžiatės per mažai, o dirbate per daug. Aš būčiau labai laiminga, jei šeimos melstųsi po pusę valandos ryte ir vakare... Supraskite, kad darbas be maldos negali būti gerai atliktas.

– Aš kviečiu jus į maldą širdyse, o ne iš įpročio... Man nereikia šimto ar dviejų šimtų „Tėve mūsų“. Geriau sukalbėti vieną, bet melstis taip, kad rastumėte Dievą. Melskitės ir pasninkaukite visa širdimi: neleiskite pasninkui ir maldai tapti tik rutina.

– Jūs neturite nuogąstauti dėl savo nuodėmių, kada Jūs meldžiatės; nuodėmės turi būti pamirštos.

– Apsidairykite ir pamatysite, kaip labai nuodėmė įsigalėjo šiame pasaulyje. Todėl melskitės, kad Jėzus laimėtų... Šėtonas nori sunaikinti mano planus. Padėkite man malda, kad aš laimėčiau.

© 2015 „XXI amžius“