Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Popiežiaus padrąsinimas Lietuvos žmonėms

Popiežius Pranciškus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Centre – vertėjas, kun. dr. Visvaldas Kulbokas Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Spalio 28–29 dienomis Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialiu vizitu apsilankė Vatikane ir susitiko su popiežiumi Pranciškumi, Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu (Pietro Parolino) ir sekretoriumi santykiams su valstybėmis, arkivyskupu Polu Richardu Galageriu (Paul Richard Gallagher) bei Maltos ordino Didžiuoju magistru kunigaikščiu Metju Festingu (Matthew Festing).

Kitąmet minėsime pilnai atkurtų Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 25-metį. Pasak Prezidentės, Lietuva nuolatos, ypač sunkiausiomis akimirkomis, jautė Vatikano palaikymą. Popiežiaus padrąsinimas labai svarbus ir šiandien, susiduriant su naujais iššūkiais. Per audienciją šalies vadovė pakvietė Šventąjį Tėvą atvykti į Lietuvą. „Lietuvos žmonės visada jautė dvasinį Vatikano palaikymą – ir gindami laisvę, ir kurdami savo valstybę. Šiandien popiežiaus Pranciškaus moralinis autoritetas ir lyderystė prisideda prie Lietuvai, Europai ir visam pasauliui svarbių ir reikalingų pokyčių siekiant taikos ir žmonių gerovės, tarpusavio santarvės ir vienybės. Naujas Šventojo Tėvo požiūris, asmeninis pavyzdys ir padrąsinimas svarbus visiems, kas atkakliai gina laisvę ir žmogaus teises, kovoja už skaidresnį ir teisingesnį gyvenimą, kuria socialiai atsakingą ir gailestingesnę visuomenę“, – sakė Prezidentė. Šalies vadovė teigė konkretaus atsakymo iš popiežiaus Pranciškaus dėl apsilankymo Lietuvoje neišgirdusi, bet sugebėjusi jį sudominti regionu. „Šventasis Tėvas pažado atvykti į Lietuvą duoti negalėjo, bet, manau, kad jį sugebėjau sudominti Lietuva, mūsų regionu, mūsų iššūkiais ir ta svarba, kodėl mes kviečiame, nes tos moralinės lyderystės mūsų regione tikrai trūksta, mums jos reikia, mums reikia paskatinimo kaip ir visiems, ne tik Ukrainai ir kitoms valstybėms. Nors ir 25 metai esame laisvi, bet iš moralinių gniaužtų ir praeities tikrai dar vaduojamės“, – sakė šalies vadovė.

Šiandien Lietuvos ir Vatikano dėmesio centre – pasaulį krečiantys konfliktai ir mūsų regione tvyranti įtampa, būtinybė stiprinti Jungtines Tautas, jų vaidmenį sprendžiant konfliktus, užtikrinti humanitarinę pagalbą nuo skurdo ir karo bėgantiems žmonėms. Lietuvai ir Vatikanui susirūpinimą kelia padėtis agresijos krečiamoje Ukrainoje. Popiežius karą šios šalies Rytuose vadina brolžudišku ir ragina atkurti taiką laikantis tarptautinių teisės normų.

Europą užplūdusi pabėgėlių banga – taip pat bendras visų rūpestis. Popiežius vienas pirmųjų sureagavo į katastrofiškai augantį migrantų žūčių skaičių Viduržemio jūroje ir ragino ES sukurti nuoseklią migracijos politiką, kuri ne tik padėtų prieglobsčio ieškantiems žmonėms, bet ir apsaugotų ES piliečių teises. Popiežius kviečia visas Europos parapijas priimti nors po vieną pabėgėlių šeimą. Lietuvoje Katalikų Bažnyčia ir „Caritas“ jau 15 metų globoja karo pabėgėlius ir padeda jiems integruotis visuomenėje.

Kaip pranešė Prezidentės spaudos tarnyba, ir Lietuvos Prezidentė, ir Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria kovai su korupcija, socialinės atskirties mažinimui, bendruomeniškumo skatinimui.

Pasak Prezidentės, geopolitinių grėsmių akivaizdoje gailestingumas ir atjauta įgauna ypatingą svarbą. Popiežius 2016-uosius yra paskelbęs jubiliejiniais Gailestingumo metais, o Vilnius įvardijamas gailestingumo miestu. Prezidentė Popiežiui padovanojo dviejų švenčiausių Lietuvos paveikslų – Aušros Vartų Gailestingumo Motinos ir Gailestingojo Jėzaus – reprodukcijas. Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas puošia ir lietuvių koplyčią Šv. Petro bazilikoje Vatikane.

Šalies vadovė Popiežiui Pranciškui dar padovanojo savo bičių medaus, puošto Lietuvos vaikų piešiniais, ir pažadėjo, jei Šventasis Tėvas atvyks į Lietuvą, jį pakvies pusryčių su lietuvišku medumi, jos augintomis šilauogėmis ir juoda lietuviška duona.

Tai buvo ketvirtasis Prezidentės vizitas į Vatikaną. Pirmasis šalies vadovės dvišalis susitikimas su dvasiniu Katalikų Bažnyčios vadovu įvyko 2010 metais. Tuomet Prezidentė susitiko su popiežiumi Benediktu XVI. Valstybės vadovė 2013 metais dalyvavo popiežiaus Pranciškaus inauguracijos ir po metų – popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijos ceremonijoje. Kol kas vienintelis pontifiko vizitas Lietuvoje buvo 1993 metais, kai čia rugsėjo 4–8 dienomis lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Po pokalbio su Šventuoju Tėvu šalies vadovė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu ir sekretoriumi santykiams su valstybėmis, arkivyskupu Pauliu Richardu Galageriu.

Po vizito paskelbtame Šventojo Sosto Spaudos salės oficialiame pranešime teigiama, kad nuoširdžių pokalbių metu buvo pozityviai įvertintas Katalikų Bažnyčios indėlis į Lietuvos visuomenės gyvenimą, buvo aptartos ir kai kurios abiem šalims svarbios temos – Europos integracija, didesnio valstybių solidarumo būtinumas sprendžiant dabartinius iššūkius, migrantų priėmimas Europoje, taika ir teisingumas regioniniu ir tarptautiniu mastu, konfliktas Ukrainoje, taip pat padėtis Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje ir Šventojoje Žemėje.

© 2015 „XXI amžius“