Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Popiežiaus padrąsinimas Lietuvos žmonėms

Popiežius Pranciškus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Centre – vertėjas, kun. dr. Visvaldas Kulbokas Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Spalio 28–29 dienomis Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialiu vizitu apsilankė Vatikane ir susitiko su popiežiumi Pranciškumi, Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu (Pietro Parolino) ir sekretoriumi santykiams su valstybėmis, arkivyskupu Polu Richardu Galageriu (Paul Richard Gallagher) bei Maltos ordino Didžiuoju magistru kunigaikščiu Metju Festingu (Matthew Festing).

Kitąmet minėsime pilnai atkurtų Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 25-metį. Pasak Prezidentės, Lietuva nuolatos, ypač sunkiausiomis akimirkomis, jautė Vatikano palaikymą. Popiežiaus padrąsinimas labai svarbus ir šiandien, susiduriant su naujais iššūkiais. Per audienciją šalies vadovė pakvietė Šventąjį Tėvą atvykti į Lietuvą. „Lietuvos žmonės visada jautė dvasinį Vatikano palaikymą – ir gindami laisvę, ir kurdami savo valstybę. Šiandien popiežiaus Pranciškaus moralinis autoritetas ir lyderystė prisideda prie Lietuvai, Europai ir visam pasauliui svarbių ir reikalingų pokyčių siekiant taikos ir žmonių gerovės, tarpusavio santarvės ir vienybės. Naujas Šventojo Tėvo požiūris, asmeninis pavyzdys ir padrąsinimas svarbus visiems, kas atkakliai gina laisvę ir žmogaus teises, kovoja už skaidresnį ir teisingesnį gyvenimą, kuria socialiai atsakingą ir gailestingesnę visuomenę“, – sakė Prezidentė. Šalies vadovė teigė konkretaus atsakymo iš popiežiaus Pranciškaus dėl apsilankymo Lietuvoje neišgirdusi, bet sugebėjusi jį sudominti regionu. „Šventasis Tėvas pažado atvykti į Lietuvą duoti negalėjo, bet, manau, kad jį sugebėjau sudominti Lietuva, mūsų regionu, mūsų iššūkiais ir ta svarba, kodėl mes kviečiame, nes tos moralinės lyderystės mūsų regione tikrai trūksta, mums jos reikia, mums reikia paskatinimo kaip ir visiems, ne tik Ukrainai ir kitoms valstybėms. Nors ir 25 metai esame laisvi, bet iš moralinių gniaužtų ir praeities tikrai dar vaduojamės“, – sakė šalies vadovė.

Vilnius – Gailestingumo miestas

„Neatrastos turizmo galimybės: Vilnius – Gailestingumo miestas“ – būtent tokiu pavadinimu Lietuvos Respublikos Seime rugsėjo 30 dieną vyko konferencija, kurios iniciatorė buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. „Konferencijos tikslas – aptarti Dievo Gailestingumo metus bei skirti ypatingą dėmesį Dievo Gailestingumo kulto vietoms Vilniuje“, – pradėdama konferenciją sakė R. Tamašunienė.

Renginyje sveikinimo žodį taręs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas akcentavo, kad artėjantys Gailestingumo metai yra ne tik dovana, bet ir iššūkis: „Ši šventojo Popiežiaus žinia mus įpareigoja. Esame kviečiami patirti Dievo Gailestingumą ir juo dalytis“.

Negalime atskirti pamaldumo ir gailestingumo darbų praktikavimo. Gailestingumas yra viena iš pamatinių mūsų tikėjimo žinių – Dievas taip myli žmoniją, kad yra pasiruošęs viską už ją atiduoti“. Dievo Gailestingumo žinia pirmiausia paskleista Dievo įskūnijimu konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku Šventojoje Žemėje. Ypatinga Apvaizdos dovana Vilniui buvo šv. Faustina ir apreiškimai jai, kuriuose pakartota ta pati Dievo Gailestingumo žinia. Arkivyskupas priminė šv. popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, kuriuos jis pasakė skelbdamas šv. Faustiną šventąja: „Dievo Apvaizda susiejo šv. Faustinos gyvenimą su Varšuva, Plocku, Vilniumi ir Krokuva. Šiandien, išvardydamas miestus, kurių globėja yra naujoji šventoji, jų gyventojų ypatingam rūpesčiui patikiu Dievo Gailestingumo apaštalavimą“. Vilnius vis labiau garsėja kaip Gailestingumo miestas dėl apreiškimų šv. Faustinai ir Aušros Vartų – Dievo Motinos šventovės. „Dievo Gailestingumo paveikslas žingsnis po žingsnio ėjo su mūsų laisve ir nelaisve. Paveikslo kelionė siejasi su mūsų okupacija ir nepriklausomybe“, – kalbėjo arkivyskupas ir ragino žmones burtis vieningam tikslui: „Vilnius, kad atliktų savo pareigą ir misiją, turi būti pasiruošęs priimti daug piligrimų. Kviečiu visus bendram darbui, kad galėtume priimti miesto svečius ir jiems suteikti galimybę pamatyti tą turtą, kuris 50 metų buvo paslėptas“.

Europos iššūkių akivaizdoje Popiežiaus balsas turi būti girdimas

Interviu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite po jos susitikimo su popiežiumi Pranciškumi.

Popiežiui Pranciškui Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo savo bičių medaus, puošto Lietuvos vaikų piešiniais. Centre – vertėjas, kun. dr. Visvaldas Kulbokas Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Po vizito pas popiežių Pranciškų rūpi paklausti, ar dabartinis Jūsų vizitas Vatikane tapo proga pakartoti Popiežiui kvietimą atvykti į Lietuvą – toks kvietimas ir jo išsipildymas būtų didelė šventė Lietuvos katalikams. Tačiau žinome, kad Popiežiaus asmuo peržengia vienos tikybos ribas, pasiekia kitų įsitikinimų asmenis. Kaip Jūs matote galimą Popiežiaus vizitą? Ką toks vizitas galėtų duoti mūsų šaliai, aplinkinėms šalims?

Popiežiaus asmenybę matau kaip vieną iš svarbiausių dabartinių pasaulio lyderių nebūtinai vien Bažnyčios, savo moraliniu autoritetu. Ir tos moralinės lyderystės labai trūksta, kai matome tiek karų, konfliktų, migracijos krizę ir didžiulę bangą dabar Europoje. Ir išties tai – žmogaus, kuris kalba apie bendravimą, apie pasiaukojimą, apie reformas Bažnyčioje, apie privilegijų naikinimą. Tie žodžiai aktualūs visur: ir Lietuvoje, ir mūsų valstybių gyvenimuose, kovoje su korupcija, su persipinigavimu. Tai – žmogus, kurio balsas girdimas labai plačiai pasaulyje, todėl labai svarbu, kad jis būtų matomas ir girdimas ir mūsų regione, ypač dėl iššūkių, kurių mes dar tik laukiame ateinant – turiu galvoje ne vien saugumo, kurie jau yra, bet migracijos iššūkius.

Įvertinimas už savanorystę ir labdaringą veiklą

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Maltos ordino Didžiuoju magistru kunigaikščiu Metju Festingu apsikeičia apdovanojimais

Spalio 28 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialiu vizitu apsilankė Maltos ordine, kuris tarptautinėje erdvėje turi ypatingą teisinį statusą. Ordinas veikia kaip atskira valstybė, turi savo Konstituciją, kala savo monetas, palaiko diplomatinius santykius su 104 valstybėmis, tarp jų ir Lietuva. Ordiną sudaro riteriai ir Pagalbos tarnyba. Lietuvoje veikia Pagalbos tarnyba, kurią globoja Vokietijos Maltos ordinas. Daugiau kaip 80 tūkst. savanorių tinklą turintis Maltos ordinas veikia visame pasaulyje, teikdamas pagalbą skurstantiesiems ir ligoniams, pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiria pagalbai pabėgėliams.

Kaip pranešė Prezidentės spaudos tarnyba, susitikime su Maltos ordino Didžiuoju magistru kunigaikščiu Metju Festingu (Matthew Festing) valstybės vadovė aptarė šios organizacijos veiklą Lietuvoje, savanorystės ir pagalbos vieni kitiems projektus, jų svarbą kuriant socialiai atsakingą visuomenę. Prieš 24 metus Lietuvoje įkurta Maltos ordino pagalbos tarnyba šiuo metu vienija beveik tūkstantį savanorių ir teikia socialinę paramą 28 Lietuvos vietovėse. Dešimtyje Lietuvos miestų veikia maltiečių įsteigti socialiniai vaikų dienos centrai, vykdomi „Maistas ant ratų“ ir „Socialinės priežiūros namų“ projektai, kurie teikia pagalbą vienišiems ir skurde gyvenantiems senoliams. Šiemet jau dešimtą kartą Lietuvoje vyks akcija „Maltiečių sriuba“. Maltos ordinas prisideda prie kasmet Prezidentės inicijuojamos kalėdinės nevyriausybinių organizacijų mugės Prezidentūroje, kurios metu renkamos lėšos socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms.