Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Malonės laikas grįžti prie Dievo ir laimėti dangų

Mintys į apsireiškimus Medžiugorjėje pažvelgus

Vytautas Antanas Dambrava

(Tęsinys. Pradžia nr. 37, 38, 39, 40)

* * *

„Mišios yra kilniausia malda“, – sako Marija. Pasiruoškite ir dalyvaukite jose daugiau širdimi negu ausimis. Daugelis ateina į šv. Mišias nepasiruošę, nepriimdami Komunijos; šitaip jos reiškia nedaug. Marija siūlo gyvai dalyvauti ir, jei galima, kasdien. Tinkamiausias momentas prašyti malonių yra konsekracija. „Niekuomet neišeikite po mišių iš bažnyčios, nepadėkoję Dievui“ – įspėja Marija. Negalima atsidėkoti pakankamai Dievui už begalinę Eucharistijos dovaną. Marija prašo bent kartą per savaitę rasti laiko Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. „Jūs niekados nesuprasite dieviškos meilės gelmių, paliktų Eucharistijoje. Jūs niekad nemokėsite pakankamai atsidėkoti Jėzui už Jo pasilikimą Eucharistijoje“.

„Neišeikite iš bažnyčios, nepadėkoję Dievui. Šv. Mišios yra šventos ir nepaprastai kilnios; tai yra pats kilniausias įvykis visatoje. Tai yra iš paties Dievo einanti didžiausia malda. Jūs niekados nesuprasite mišių didingumo. Geriau neiti į Šv. Mišias negu netinkamai jose dalyvauti. Trokštu, kad jums Šv. Mišiose pasiaukojantis Dievas jus išganytų. Dalyvaukite jose su meile“.

Pavaikščiojome protėvių takais

„Tautiškos giesmės“ kūrėjas Vincas Kudirka aukštino istorinę Lietuvos praeitį, skatino vieningai dirbti Tėvynės naudai ir sakė: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Mažai tautai tos stiprybės visuomet reikia, norint išlikti, išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, savas žemes. Regis, ne tik mes, dabartinės Lietuvos gyventojai, bet ir Suvalkų krašto lietuviai, seniai susibūrę į klubą „Vienybė“, širdingai priima V. Kudirkos žodžius ir vadovaujasi jais, eidami tautiškumo išsaugojimo keliu.

Neseniai literatų klubas „Tėkmė“ buvo pakviestas į poezijos ir prozos šventę „Protėvių takais“. Tą gražią saulėtą dieną būrys mūsų literatų nuvyko į Lenkiją, į seniau lietuvių gyventas žemes. Pasivaikščiojimas protėvių takais pradėtas Vižainyje. Miestelio bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios lietuvių kalba. Gražiai giedojo Suvalkų ir Punsko chorai, vadovaujami Gedimino Kraužlio, o atliepiamąsias psalmes giedojo literatė Asta Galbuogienė. Klubo „Vienybė“ pirmininkė Onutė Virbylienė padėkojo klebonui už galimybę pasimelsti bažnyčioje ir įteikė puokštę gėlių. Išėję iš bažnyčios nuskubėjome į Vižainio kapines, kur ilsisi keletas lietuvių, o jų kapeliai, matyt, nesant artimųjų, nebeprižiūrimi. Uždegėme žvakeles, sukalbėjome maldas.