2015 m. lapkričio 6 d.    
Nr. 41
(2161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Prisimenant iškilų dvasininką ir menotyrininką

Lapkričio 15 dieną sukanka 65 metai, kai mirė lietuvių kultūros darbininkas, „Visuotinės meno istorijos“ tritomio bei kitų knygų autorius, ilgametis Latvijos lietuvių organizacijų vadovas ir Mintaujos (Jelgavos) bažnyčios klebonas prel. Kazimieras Jasėnas. Mirė jis 1950 metais Liepojoje, kur vargingai leido senatvės dienas, sukrėstas jo rūpesčiu pastatytos didingos bažnyčios ir savo kultūros turtų netekčių (viskas sudegė gaisro ugnyje 1944-ųjų vasarą bombarduojant Jelgavą). Palaidotas šis dvasininkas, turėjęs monsinjoro ir prelato titulus, naujosiose Liepojos kapinėse. Antkapiniame paminkle iškaltos datos – 1867–1950. Lietuvoje daugelyje spausdintų šaltinių – tarybinių laikų enciklopedijose, net VLE (t. VIII, p. 577) ir Vikipedijoje, pateikiama klaidinga šios iškilios asmenybės mirties data – 1954 metai. Šią datą lituanistiniuose leidiniuose pirmieji pokario metais (1956) „įteisino“ Bostono „Lietuvių enciklopedijos“ leidėjai (t. IX, p. 329), pasinaudoję Švedijoje leidžiamo latvių emigrantų laikraščio „Dzimtines balss“ informacija. Tuo sudėtingu metu Liepoja buvo uždaras miestas, net artimieji iš gimtųjų Velžių (Pasvalio r.) ir iš Jelgavos negavo leidimo dalyvauti šio dvasininko laidotuvėse. Tad nieko stebėtino, jei per geležinę uždangą iš Latvijos Švedijon patekusi dozuota informacija suklaidino Bostono lituanistus. Atkūrus valstybingumą, minint prelato gimimo ar mirties sukaktis, mūsų spaudoje buvo paskelbti keli straipsniai su atitaisyta klaida („Apžvalga“, „Respublika“, „XXI amžius“, 1992; „Žiemgala“ nr. 1, 2000, „Naujoji Romuva“ nr. .3, 2010). Deja, jie nesusilaukė solidžių leidinių redaktorių dėmesio. Artėjant prel. K. Jasėno 150-osioms gimimo metinėms (2017 m. rugsėjo 18-ąją), būtina šį biografijos netikslumą ištaisyti. Beje, tai viena iš labiausiai mūsų kultūros istorijoje pamirštų iškilių asmenybių, kurios gyvenimas ir nuveikti darbai verti išsamesnių studijų. Apie tai liudija ne tik šiam dvasininkui suteikti aukšti bažnytiniai titulai, bet ir valstybiniai apdovanojimai – Trijų Žvaigždžių ordinas (Latvija, 1929) ir Gedimino ordinas (Lietuva, 1930). Iki šiol apie prelatą Kazimierą Jasėną teturime tik Jelgavos lietuvių bendruomenės pastangomis 2000 metais išleistą knygutę latvių ir lietuvių kalbomis.

Kazimieras Pūras

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija