|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Biržų dekanate Gražus bažnyčios sukakties minėjimas
BIRŽAI. Eilinį spalio sekmadienį, rudeniniams lapams krintant, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia iškilmingai paminėjo neeilinę savo sukaktį 155-ąsias metines. Kai XIX amžiuje Biržai atiteko grafų Tiškevičių giminei, ji tapo bažnyčios rėmėja, o Jonas Tiškevičius pastatė mūrinę bažnyčią, kurią 1860 metais pašventino žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčios sukakties iškilmės prasidėjo tikintiesiems ypač svarbia malda Švč. Sakramento adoracija, kuri tęsėsi visą šeštadienio popietę. Meldėsi įvairios maldos grupės, pavieniai tikintieji, buvo kalbamas rožinis. Šeštadienio vakaro šv. Mišiose melstasi už kunigus, vienuolius, žmones, savo gyvenimus pašventusius Jėzui. Jose dalyvavo Šventosios šeimos seserų kongregacijos vienuolė sesuo dr. Fausta Rasa Palaimaitė SF, trys jaunos merginos Lina, Solvita ir Giedrė, kurios yra kandidatės į vienuoles, bei jaunimo šlovinimo grupė iš Panevėžio. Sekmadienį, Visų Šventųjų dieną, bažnyčią užpildė parapijos tikintieji, vaikai ir jaunimas, besiruošiantis Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Sumos šv. Mišiose giedojo Biržų parapijos Sumos choras. Sekmadieniui Biržuose pasiliko ir šeštadienio vakaro svečiai. Susitikimai ir pokalbiai su seserimi Fausta vyko bažnyčioje ir pilies arsenalo salėje, kur ji kalbėjo apie savo pašvęstojo gyvenimo džiaugsmą, dalijosi patirtimi ir liudijimu iš misijos Brazilijoje. Jaunimas ypač susidomėjęs klausėsi jaunų, simpatiškų merginų Linos, Solvitos ir Giedrės liudijimų apie savo gyvenimą ir kelią link Kristaus. Dievas mane ištraukė iš bedugnės, dovanojo gyvenimą, kalbėjo Lina ir džiaugėsi suradusi Šventosios šeimos bendruomenę, nes reikia žmonių, kurie kartu melstųsi ir eitų. Daugelį metų nervinausi, kad negaliu išgyventi gyvenimo džiaugsmo, bijojau žmonių, bendravimo ir jaučiausi labai vieniša tol, kol nesutikau sesers Faustos, kuri man padėjo suprasti, kad Jėzus yra realus, liudijo Giedrė. 25 metų Solvita, artistiška, meniškos sielos mergina Jėzų surado atėjusi į Šlovinimo grupę. Netrukus pajutau labai stiprų Dievo palytėjimą. Suvokiau, koks jis didis ir kokia aš menka. Viskas manyje užteršta puikybės, netobulumo, bet Viešpats vis tiek mane myli, ir aš esu saugi jo delne, džiaugėsi mergina. Netikėjau, kad vienuolės gali būti tokios linksmos, o jų gyvenimas ne tik prasmingas, bet ir džiaugsmingas, po susitikimo sakė vienuoliktokė biržietė Kristina. Abi savaitgalio dienos buvo pilnos džiugios nuotaikos. Matydami besišypsančią laimingą Faustą ir su ja būsimas vienuoles, žmonės irgi džiaugėsi. Pasirodo, reikia labai nedaug, kad pasijustum tikrai laimingas: nebijoti įsileisti į širdį meilę, šypsotis ne tik lūpomis, bet ir širdimi ir savo džiaugsmu dalintis su kitais. O svarbiausia laikytis mylinčio Jėzaus rankos ir leisti jam vesti per gyvenimą. Po Sumos šv. Mišių Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Algis Neverauskas ir vikaras kun. Ernestas Želvys dėkojo bažnyčios rėmėjams, patarnautojams, choristams, visiems, kurie savo buvimu ir malda prisideda prie bažnyčios išlaikymo, jos autoriteto Dievo ir žmonių akyse didinimo. Jie dėkojo Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytojams ir mokiniams už padarytas 155 gerves, kurios papuošė didžiuosius bažnyčios šviestuvus. Šventadienio pamaldose dalyvavę žmonės, kurie, pasak vyskupo J. Kaunecko, yra patys svarbiausi šioje švenčiančioje bažnyčioje, dėkojo svečiams ir parapijos kunigams, o ypač jubiliejinių iškilmių programos sumanytojui ir pagrindiniam vykdytojui kun. Ernestui Želviui, už gražią dovaną biržiečiams nesumeluoto džiaugsmo šventę. Stasė Eitavičienė Pauliaus Paškausko nuotraukos
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |