|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Įspūdis vienoje telšiškių šeimoje apsilankius Marija Gustainienė
Šeimyninis gyvenimas yra privilegija ir didelė dovana. Kaip ir sodas, vešintis tam tikromis sąlygomis, šeimos gyvenimas taps malonus ir jaukus, jei bus palanki emocinė aplinka vaikams augti ir lavintis, ugdyti dorines vertybes. Tokią aplinką gali sukurti tik du labai stipriai mylintys ir atsakomybę už savo vaikų ateitį jaučiantys žmonės. Šiandienos visuomenėje, kai vis greičiau įsitvirtina nauji šeimos modeliai, dar galima pasidžiaugti tradiciškai sukurta vyro ir moters sąjunga, mylinčių žmonių santarve, pagarba, dėmesiu vienas kitam. Kokios išminties prireikia, kad jaunystėje prabudę jausmai išliktų ilgai, jų neužgožtų kasdienybės pilkuma? Pirmiausia, manau, geras savęs išauklėjimas ir gebėjimas prisitaikyti prie kito žmogaus, jo aplinkos. Daug jaunų porų, pradėjusių gyventi kartu, pajunta buities naštą, suyra romantika, vis dažniau išlenda nepasitenkinimas, o tada skyrybos. Jų vis daugėja. Maloniai stebina tos poros, kurios švenčia jubiliejines santuokos sukaktis. Tai jau yra pavyzdys, kaip reikia išmoningai daugybę metų būti šalia išsirinkto žmogaus tiek laimėje, tiek ir atsiradus nepavydėtinoms situacijoms. Ištverti dviese lengviau nei vienam. Žaviuosi savo draugės Dalytės ir jos vyro Valerijaus Skirmontų šeima. Jie kartu jau trisdešimt metų. Gyvena Telšiuose, ten ir dirba. Šeimoje užaugo du sūnūs. Vienas, deja, būdamas septyniolikmetis, nuskendo ežere. Skaudūs išgyvenimai buvo lengvesni, kai du mylintys žmonės dalijosi tuo skausmu. Nežinia, kuris daugiau tos stiprybės turėjo, kuris kurį palaikė sunkiomis minutėmis, bet jie ištvėrė. Antrasis sūnus sukūrė šeimą, todėl Skirmontų namuose vėl klega vaikiškas džiaugsmas. Gražuolės marčios Birutės paveikslai, pakabinti ant sienų, dvelkia šiluma. Matyti, kad tuos žmones jungia stiprūs dvasiniai ryšiai. Peržvelgiu nuotraukas ant sienų jose užfiksuoti gražiausi Dalytės ir Valerijaus sūnų gyvenimo periodai, paskui sūnaus Artūro šeima, o daugiausia anūkėlio. Skirmontų šeima krikščioniška, abu lanko bažnyčią. Dalytė padeda savo kaimynams leidžia vaistus, slaugo, kai kada net naktį reikia eiti pas ligonį, kad suteiktų pagalbą. Abu Skirmontus ir kaimynai mini geru žodžiu. Dalytės ir Valerijaus Skirmontų šeimą pažįstu neseniai, jų namuose viešėti buvo tikra palaima. Pirmiausia negalėjau atsistebėti jų santykiais: šiltas bendravimas, rūpinimasis vienas kitu, pagalba net mažiausiuose buities detalėse. Negirdėjau kokių nors šiurkštesnių frazių, nemalonios kalbos. Tuo metu prieš akis šmėkšteli visai neseniai matytas atvejis poliklinikoje, belaukiant vizito pas gydytoją. Jauna šeima (su jais kartu sėdėjo paauglė mergaitė) svaidėsi akių ,,žaibais, nemalonu buvo sėdėti ir stebėti jų ginčą. Atrodo, kad tie žmonės nekęstų vienas kito. O štai čia aš matau priešingą pavyzdį gražiai bendraujantys ir gerbiantys vienas kitą žmonės. Sentimentalių emocijų sukėlė ant sienos įrėminti vyro žodžiai padėka žmonai jų trisdešimties metų santuokos sukakties proga: išvardyti sunkiausi jų bendro gyvenimo išbandymai ir pripažinimas, kad be Dalytės savojo angelo viso to nebūtų galima ištverti. Vadinasi, jie vienas kitą palaikė tada, kai laukė nežinia, ištempė tą sunkią naštą ir šiandien vėl šypsosi. Dalytė sako, kad nestokoja vyro dėmesio, gal kartais jo būna net per daug. O man pasirodė, kad tai labai gražu, aš apie tokį dėmesį tik pasvajoti galėjau. Kas jiems davė tvirtybės? Turbūt pirmiausia gimę jausmai. O gal tvirtas žemaitiškas charakteris, vidinė kantrybė? Taigi, gali būti, kad viena iš svarbiausių sąlygų, padėjusių pasiekti harmoningą būseną šeimos vidiniame gyvenime, yra šeimos psichologinis klimatas. Kur vyro ir žmonos duetas harmoningas visi šeimos nariai jaučia savo vertę, yra reikalingi vienas kitam, patikimiau saugosi nuo išorinių nemalonių dirgiklių. Nestabilioje vyro ir žmonos santuokoje susidaro daugybė konfliktinių situacijų, tarpsta egoizmas, abejingumas, prastai organizuojama šeimos buitis. Dar daug metų yra prieš akis, bet nemažai ir kliūčių. O gal jų ir nebus, gal jau dabar laukia tik šviesios dienos, geros emocijos ir pakili nuotaika?
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |