|
Pavaikščiojome protėvių takais
Tautiškos giesmės kūrėjas Vincas Kudirka aukštino istorinę Lietuvos praeitį, skatino vieningai dirbti Tėvynės naudai ir sakė: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Mažai tautai tos stiprybės visuomet reikia, norint išlikti, išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, savas žemes. Regis, ne tik mes, dabartinės Lietuvos gyventojai, bet ir Suvalkų krašto lietuviai, seniai susibūrę į klubą Vienybė, širdingai priima V. Kudirkos žodžius ir vadovaujasi jais, eidami tautiškumo išsaugojimo keliu.
Neseniai literatų klubas Tėkmė buvo pakviestas į poezijos ir prozos šventę Protėvių takais. Tą gražią saulėtą dieną būrys mūsų literatų nuvyko į Lenkiją, į seniau lietuvių gyventas žemes. Pasivaikščiojimas protėvių takais pradėtas Vižainyje. Miestelio bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios lietuvių kalba. Gražiai giedojo Suvalkų ir Punsko chorai, vadovaujami Gedimino Kraužlio, o atliepiamąsias psalmes giedojo literatė Asta Galbuogienė. Klubo Vienybė pirmininkė Onutė Virbylienė padėkojo klebonui už galimybę pasimelsti bažnyčioje ir įteikė puokštę gėlių. Išėję iš bažnyčios nuskubėjome į Vižainio kapines, kur ilsisi keletas lietuvių, o jų kapeliai, matyt, nesant artimųjų, nebeprižiūrimi. Uždegėme žvakeles, sukalbėjome maldas.
Šis klubas yra atradęs lietuvių kapų Suvalkų kapinėse, atnaujinęs užrašus ar paruošęs paminklines lentas. Idėjos iniciatorius Kazimieras Baranauskas, o pritariančių visuomet atsiranda.
Iš Vižainio pasukome Eglinės piliakalnio link. Sustojome senoje sodyboje. Ji restauruojama, tvarkoma aplinka. Buvusi sodybos šeimininkė, choro dalyvė, pasakojo, kad sodyba dabar yra artimų žmonių rankose ir bus išsaugota ateinančioms kartoms. Jos kieme pasivaišinome karšta kava ir nuėjome prie aukšto, medžiais apaugusio Eglinės piliakalnio. Apie senovėje lietuvių gyventas žemes ir Eglinės piliakalnį kalbėjo žurnalo Suvalkietis redaktorius Kazimieras Baranauskas.
Prasidėjo poezijos skaitymai. Jų dalyvius pasveikino lietuvybės puoselėtojas, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, pasidžiaugdamas gausiu poetų būriu. Tikriausiai daugelis žino, kad punskiečiai labai myli gimtąją kalbą. Nuvykęs į Punską gali drąsiai kalbėti lietuviškai, būsi suprastas, maloniai priimtas.
Susitiko poetai iš Suvalkų Vienybės, Alytaus Tėkmės, Marijampolės Sietyno ir Kalvarijos Rasos klubų. Su klubų poetais pasidalinta naujausiomis knygomis. Skaityti savos kūrybos kvietė Onutė Virbylienė. Pirmieji skaityti ėjo Alytaus krašto poetai, nes, pasak Onutės, su šio klubo žmonėmis jungia 2002 metais prasidėjusi draugystė. Mes, alytiškiai poetai, noriai važiuojame pas Suvalkų bičiulius, esame sukūrę naujų eilėraščių, žinodami renginio tematiką. Kiekvienas atveriame savo vidinį pasaulį, kuriame yra ir džiaugsmo, ir skausmo. Su jauduliu širdyse skaitėme savo poeziją, norėdami, kad būtume suprasti. Kūrybą skaitė poetės mokytojos Zina Bražinskienė, Gražina Bolienė, Asta Galbuogienė, Emilija Lukšytė-Krušinienė, mokytojas Albinas Rauličkis ir Sūkurių kaimo bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vitkauskas. Mūsų poezijos tematika gimtasis kraštas, išnykusių namų ilgesys, meilė tėviškei, skaudžios skubančio laiko žymės.
Išklausėme ir kitų klubų narių kūrybą. Skaitė Marijampolės, Kalvarijos ir Vienybės poetai. Vieni jų išleidę knygas, kiti tik pradeda eiti kūrybos keliais. Nuoširdžiai skambėjo Kazimiero Baranausko, Genovaitės Pečiulytės, Prano Sovulio ir Onutės Virbylienės, Vienybės klubo pirmininkės, eilės. Onutė prisipažino, kad yra debiutantė. Žinoma, kad pradžia būna nelengva. Bet jei turtingas vidinis pasaulis, posmai liejasi lengviau.
Ir čia, gamtoje, nuskambėjo Ančios, Tėviškės aidų dainos. Kai kurias mokėjo ir poetai, todėl pritarė.
Svarbus akcentas naujos knygos pristatymas Suvalkuose, Vienybės klubo būstinėje. Apie dokumentinės prozos knygą Viktoras Vinikaitis, parašytą Elės Staskevičienės, kalbėjo šią knygą redagavęs Kazimieras Baranauskas ir V. Vinikaičio giminaitė Rita Staskevičiūtė. Išleido Punsko Aušros leidykla. Knygą galima skaityti dviem kalbomis lietuvių ir lenkų.
Lankydamiesi Vygriuose, išgirstame apie šioje knygoje aprašytą garsų lietuvį, vienuolį, meninių polinkių žmogų Viktorą Vinikaitį (19271994). Knygos leidimo sumanytojas K. Baranauskas po truputį atveria praeities klodus ir atranda juose garbių lietuvių pėdsakus. Šią knygą parvežėme alytiškiui, muzikos mokytojui, vargonininkui Vincui Vinikaičiui, turinčiam giminystės ryšių su knygoje aprašytuoju V. Vinikaičiu.
Po knygos pristatymo vyko linksma vakaronė, klausytasi kapelos muzikos ir dainų. Pakalbėta apie ateities ir bendravimo planus, bendrą įvairiapusę veiklą. Šis renginys atgaiva širdžiai, supratimas, kad mes, Lietuvos gyventojai, per mažai mylime savo kraštą, ne viską padarome, kad praeitis būtų atminta, kad galėtume ja didžiuotis ir žinoti tai, kaip gyveno ir už ką mūsų senoliai liejo kraują.
Emilija Krušinienė,
Alytaus apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė
© 2015 XXI amžius
|