|
Peržengę tautos supratimo ribas
Ričardas KALYTIS
Taip kai kuriose valstybėse formuluojami nepageidaujamų rašytojų kūrinai, skleidžiantys kitokią nei valstybėje jau įsigalėjusi ideologiją tam tikrose srityse. Kas skleidžia valstybinę ideologiją, yra aišku. Pirmučiausia, tai svarbūs valstybės veikėjai, kalbantys tautai. Juos seka paklusnūs partneriai rašytojai, sklinda jų knygos, kino filmai. Šitaip formuojamos valdiškos žmonių supratimo ribos. Kai pasklinda ši nuostata po visą šalį, kitaminčiui įsiterpti tampa sunku. Tačiau tikroji riba, vyraujanti tautoje, toli gražu yra ne ta. Žana Ranaitė, žydaitė, išgelbėta lietuvių, vėliau įvykdžiusi daug žygių vokiečių kariuomenės štabuose, kalėjusi Stalino lageriuose, parašė rankraštį knygai. Izraelio leidyklos atsisakė ją išleisti, nes buvo peržengusi tautos supratimo ribas. Kas tai? Ogi per daug meilės lietuviams. Tai valstybinėje šalies ideologijoje nebuvo numatyta. Siūlė pakoreguoti. Principinga rašytoja nesutiko ir atvyko į Lietuvą. Kreipėsi į vyriausią Švyturio redaktorių Juozą Baušį. Tas susidomėjo ir netrukus žurnalo lėšomis išleido romaną: Žana Ranaitė-Černienė. Neįtikėtina tiesa, Švyturys, 1994. Vėliau tą knygą išleido ir anglų kalba Jeanne Ran-Tcharnyi. The unbelievable truth. Romanas pasklido po visą pasaulį. Tai toks šių žmonių indėlis į Lietuvos ir žydų istoriją.
|
|
Perku įstatymo pataisą
Dalyvaujant vos pusei Seimo, prieš kelias savaites politikai išstenėjo palaikymą ketverių metų senumo įstatymo pataisai degalinėse neprekiauti alkoholiu. Ilgas pereinamasis laikotarpis turėjo padėti lepioms alkoholio ir naftos verslo įmonėms prisitaikyti prie kontrolės klimato kaitos. Gyventojai atsparesni, jems pakeitimai dažniau įsigalioja nuo priėmimo. Su verslinykais, kurių lūkesčiai dideli ir teisėti, elgtasi švelniau. Tačiau ir likus vos keturioms savaitėms iki įstatymo įsigaliojimo, plėšrios šiltnamių gėlės reikalauja naujų pataisų. Gruodžio 1 dieną Seimas plenariniame posėdyje dar kartą spręs, ar alkoholiui vieta degalinėse: balsavo prieš ketverius metus, dar kartą prieš 20 dienų, ir dabar vėl ... Kartojasi 2011 metų gruodžio istorija, kai pramonės užsakymu ypatingos skubos tvarka atšauktas alkoholio reklamos draudimas.
|
|
Degalinės savininkai nori žmones girdyti alkoholiu
Alkoholio pramonė, įnirtingai diriguojanti Lietuvos Seimo darbui, siekdama atšaukti 2016 m. sausio 1 d. turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse, pasitelkė į pagalbą UAB Saurida įkūrėją ir akcininką Saulių Rancą, kurio ilgas laiškas su pasiūlymais, kaip mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, pasiekė Seimo narius. Mūsų Seime, bent jau nuo 2011 metų, kai aludarių pastangomis buvo atšauktas alkoholio reklamos draudimas, didžioji Seimo narių dalis tiki, kad sumažinti alkoholio vartojimą galima ne Pasaulinės sveikatos organizacijos, mokslo tyrimų ir sėkmingų šalių siūlomomis priemonėmis ir praktika, bet alkoholio pramonės siūlomais būdais. Lyderiai šioje vietoje yra Antanas Matulas ir Dangutė Mikutienė, atsakingi už Sveikatos komiteto veiklą ir už visuomenės sveikatos rodiklius šalyje, kurie tik blogėja. Tikrasis verslas tokius vadovus atleistų iš darbo nedelsiant. Verslininku save vadinantis Saulius Rancas laiške verkia, kad per naktį žlugs jo verslas. Jis sugalvojo prekiauti Pasaulio sveikatos organizacijos įvardijamu daugiausiai žalos visuomenei padarančiu narkotiku (alkoholiu). Iš žmonių priklausomybių uždirbantis žmogus apsirengė mėlyną švarką, nusipirko gražų automobilį ir pasivadino verslininku. Dabar nebegalės tiek daug uždirbti? Tai gal reikia prisiimti susijusią su tokia veikla riziką ir gerbti valstybės siūlomas alkoholio kontrolės priemones ir nekaltinti Seimo narių dėl to, kad sprendimas neleisti prekiauti alkoholiu tose vietose, kur nepilnamečiai gali jo lengviausiai įsigyti, sugriaus įdarbintų degalinėse žmonių gyvenimus? Šita kaltė tenka pačiam Sauliui Rancui, nes jis žinojo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Normaliame ir sąžiningame versle, kai buvo duoti ketveri metai, jau seniai būtų priimti garbingi sprendimai darbuotojų atžvilgiu, nebent aludariai užtikrino S. Rancą, kad A. Matulo ir D. Mikutienės rankomis jie atšauks tokį draudimą, ir verslininkas sėdėjo ramiai sudėjęs rankas. O atėjus laikui, su kitais verslininkais atvijo į Seimą savo darbuotojus, nešinus plakatais, kaltinančiais Seimo narius. Darbuotojai neateiti negalėjo, nes liepė tie, kurie gali atleisti. Greičiausiai, net ne patys darbuotojai tuos plakatus piešė, pasirūpino darbdaviai, atvirai grasindami savo darbuotojams atleidimais. Taip, S. Rancui apmaudu, kad jis, smulkusis prekybininkas, praras dalį pajamų ir neturės vienodų sąlygų su didžiaisiais prekybos centrais, kurie taip pat parduoda alkoholį. Tačiau jei Seimo nariai rimtai norėtų pažaboti alkoholio vartojimą šalyje, siektų ir specialių parduotuvių, kaip yra kitose šalyse. Atsakomybę už šią sritį palikę nekompetentingiems žmonėms, tokiems kaip A. Matulas ir D. Mikutienė, mūsų šalį pakėlusiems iki trečios vietos pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą, turime tik chaosą, nesutarimus ir nesusipratimus.
|
|
|