Lietuvybės puoselėtojas iš Veprių
Vytautas Pupšys
|
Povilo Gaučio knygos Tarp dviejų
pasaulių antrasis viršelio puslapis
|
Dabartinei žmonių kartai Povilo Gaučio pavardė ir jo darbai, skirti Lietuvai bei jos žmonėms, mažai ką besako. Sulaukęs gilios senatvės, perkopęs 90-mečio jubiliejų ir dar pasišaipydavęs iš jo, senolis paliko ramybės uostą Čikagą ir skubėjo į savo jaunystės miestą Kauną. Čia nedelsdamas sutvarkė savo jau parašytus 19151938 metų atsiminimus ir spaudai juos įteikė 1991 metais. Knyga Tarp dviejų pasaulių dienos šviesą išvydo kitais metais, deja, autorius jos pasirodymo jau nesulaukė. Kur knygos tąsa, kada ji pasieks skaitytoją ir kas tuo pasirūpins, klausimai retoriniai. Viena aišku, kad ji laukia savo valandos, nes darbas juk dar buvo tęsiamas. Povilas Gaučys gimė 1901 m. lapkričio 18 d. Ukmergės apskrities Vyžuonų miestelyje, Jurgio ir Eleonoros Gaučių šeimoje. Be jo dar augo trys broliai Nikodemas, Edvardas ir Ksaveras bei seserys Zosė ir Jadzė, būsimieji Lietuvos mokyklos puoselėtojai. Grafo Marijono Broel Pliaterio iniciatyva šeimos galvai buvo pasiūlytos analogiškos felčerio pareigos Ukmergės apskrityje, Vepriuose, pagarsėjusiuose Lietuvoje savo kalvarijomis. Naujuosius kaimynus vepriškiai sutiko draugiškai. Juos džiugino gausi lietuviškai nusiteikusi šeima.
|
Pašvęstojo gyvenimo metus baigė dekano paminėjimu
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Mons. Klemensas Gutauskas
Broniaus Vertelkos nuotrauka
|
Spalio 27 dieną Kupiškyje vyko neįprasta konferencija, skirta Pašvęstojo gyvenimo metams, kurią organizavo pasauliečiai, o štai po mėnesio, prieš Adventą, lapkričio 27-ąją, Kupiškyje vyko kitas prasmingas renginys, skirtas populiariausio Kupiškio rajono žmogaus (1994), Kupiškio krašto Garbės piliečio (2001) monsinjoro Klemenso Gutausko (1915 11 281941 01 262002 08 19) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiuo Kupiškio viešosios bibliotekos, dekanato ir rajono savivaldybės organizuotu renginiu kupiškėnai užbaigė Pašvęstojo gyvenimo metus. Nuo 1941 metų prasidėjo kun. Klemenso Gutausko darbas devyniose Panevėžio vyskupijos parapijose ir tęsėsi daugiau kaip 60 metų. Jis buvo vikaras Dusetose (Švč. Trejybės parapija, 19411944), Panevėžyje (Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija, 19441945), Kamajuose (Šv. Kazimiero parapija, 1946 m. kovasgegužė), vikaras ir administratorius Salose (Šv. Kryžiaus parapija) ir Pabiržėje (Švč. Trejybės parapija, abiejose dirbo 19461947), klebonas ir dekanas Pakruojyje (Šv. Jono Krikštytojo parapija, 19471951), Linkuvoje (Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija, 19511958), Panevėžyje (Kristaus Karaliaus Katedra, 19581964), Kupiškyje (Kristaus Žengimo į dangų parapija, 19642002). Dvi iš minėtų parapijų Pakruojis ir Linkuva priklauso 1997 metais įsteigtai Šiaulių vyskupijai.
|