2015 m. gruodžio 11 d.    
Nr. 46
(2166)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Atsiverkime Gailestingumo jubiliejaus malonei

Pašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015 – 2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki  2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo iškilmės,  veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.

Šiuo laišku kviečiame Jus nepraleisti šio malonės meto ir dalinamės keliomis mintimis, kaip galėtume užauginti ir skonėtis širdimi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus vaisiais.

Kartu su popiežiumi Pranciškumi, visų pirma kreipiame mūsų žvilgsnį į Jėzų Kristų, kuris „yra Tėvo gailestingumo veidas” (Misericordiae Vultus, 1). Per Jėzų patiriame gailestingumą, kuriuo Dievas mus pasitinka ir kuris yra mūsų išganymo sąlyga (plg. MV, 2). Nepriimdama ir nedovanodama gailestingumo, visuomenė prisipildo liūdesio, nusivylimo, beprasmybės ir susvetimėjimo jausmo. Tas jausmas pirmiausiai paliečia kenčiančius ir nesulaukiančius pagalbos, bet taip pat ir tuos, kurie ramybės ir džiaugsmo ieško tik sau, nuo „svetimo“ skausmo atsitverdami abejingumo siena.


Rožinis – dvasinės pakopos Dievo šviesos link

Interviu su Seimo nariu Povilu URBŠIU

Seimo narys Povilas Urbšys
Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka

Iš Jūsų pasisakymų galima spręsti, kad remiatės tikėjimo vertybėmis. Kiek jos padeda gyvenime?

Tikėjimą suvokiu, visų pirma, kaip tarnystės dvasią man skirtame išganymo kelyje. Mano tikėjimas turėjo savo brandos laiką, jis augo kartu su manimi. Sąjūdžio laikais atrodė, jog pakanka išpažinti kilnią idėją ir aukotis dėl jos. Po kurio laiko supratau: kokia graži bebūtų idėja – laisvė, meilė Tėvynei – ji pati nėra tikslas. Ji yra tik priemonė tobulėti kaip žmogui – Dievo kūriniui. Džiaugiuosi, kad Dievas man siuntė išbandymus ir žmones, padėjusius bręsti šiame tikėjimo kelyje.

Kas duoda stiprybės ir įkvėpimo nelengvame ir įtemptame Seimo nario darbe?

Svarbiausia – nesureikšminti, kad esi Seimo narys, ir nepamiršti, kad tai – Dievo skirta tarnystės misija. Kartu tai – išbandymas, nes valdžia yra susijusi su galios, puikybės pagunda. Nors politikos esmė yra pašaukimas tarnauti kitiems, viešųjų reikalų atstovavimas, bendro gėrio siekimas, bet dažniausiai tai tampa intrigų, tuštybės erdve. Norint neišdžiovinti savo sielos politinėje kaitroje, reikia ją pastoviai laistyti malda. Dažnai tenka sau priminti, jog Kristus pirmajam rojaus vartus atvėrė nusikaltėliui, kuris, šalia Jo būdamas ant kryžiaus, įtikėjo, kad Jėzus yra Dievo sūnus.


Tylos, pamaldumo ir apmąstymų metas...

Greitai ir pastebimai skuba laikas!.. Rodos, neseniai šventėme džiugias ir iškilmingas bažnytinių metų šventes, o štai lapkričio 29-osios sekmadienis mums, katalikams, priminė, kad jau prasidėjo Adventas! Tai – laikas (iš žodžio ,,atėjimas“), skirtas bažnytinių metų pradžiai. Adventą suprantame kaip atgailos, susitaikymo, susikaupimo ir užgimsiančio Kristaus laukimo metą. Šiam laikotarpiui skirtos specialios maldos, Šventojo Rašto skaitiniai, Evangelijos ir giesmės. Kunigams skirti tam reikalui violetinės spalvos liturginiai rūbai. Tikintiesiems nepriimtina Advento metu organizuoti iškilmingas vestuves, rengti šokius, triukšmingus susibūrimus, pasilinksminimus. Ypač būtina apriboti kompiuterių naudojimą, televizorių žiūrėjimą, kurie dažnai pateikia ir katalikams nepriimtų dalykų. Būtina atsisakyti alkoholio, stengtis nesilankyti restoranuose, baruose ir panašiose vietose, kur girtaujama. Adventas, laukiant Kristaus užgimimo, gana neilgas laikotarpis – tik keturios savaitės. Jis prasideda lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną arba artimiausią šiai datai sekmadienį, o baigiasi gruodžio 25-ąją, sulaukus Šv. Kalėdų. Pasibaigus Adventui, galima šokti, dainuoti ir, žinoma, su saiku linksmintis, organizuoti vestuves ir pobūvius, o Advento metu turi vyrauti susikaupimas, pamaldumas ir dora. Deja, ne visur taip būna. Apsidairykime aplinkui ir pamatysime, kiek jaunimo, pagyvenusių ,,diedų“ sėdi alubariuose, restoranuose, visokiausiuose ,,užkambariuose“, girdyklose... Skaudžiausia, kad visose tose užeigose esama ir kasdien apkvaitusių moterų, jaunimo, netgi nepilnamečių, o keliuose pilna įkaušusių įvairaus amžiaus vairuotojų... Autoavarijų statistika šiurpina.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija