|
Patvirtintas sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų 20162020 metais, sąrašas
Vasario 18 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino dešimties Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 20162020 metais, sąrašą. Tai objektai, įeinantys į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio, Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus bei Bernardinų takų programas. Tam planuojama skirti 14,5 mln. eurų.
Pagal Kultūros ministerijos parengtą ir su arkivyskupijomis, religinėmis bendruomenėmis suderintą dokumentą, didžiausios sumos 2,9 mln. eurų gali tikėtis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedrai Bazilikai sutvarkyti planuojama skirti 2,3 mln. eurų, Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksui, Šv. Antano Paduviečio Katedrai ir Vyskupų rūmams 1,9 mln. eurų, Bernardinų vienuolyno ansambliui (ir Šv. Jurgio bažnyčiai) Kaune 1,8 mln. eurų, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Bazilikai 1,7 mln. eurų, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo Katedrai 1,3 mln. eurų., Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikai ir Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksui skirta daugiau kaip po 800 tūkst. eurų. Bernardinų vienuolyno ansambliui Vilniuje skirta 460 tūkst. eurų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikai 240 tūkst. eurų.
Nutarimu siekiama sudaryti prielaidas efektyviam Europos Sąjungos investicinių fondų lėšų panaudojimui aktualizuojant Lietuvos sakralinio kultūros paveldo objektus. Nesant finansinėms galimybėms sutvarkyti visų kultūros paveldo objektų, įtrauktų į Vyriausybės sakralinio paveldo programas, yra būtina nustatyti, kurie šių programų objektai turėtų būti tvarkomi prioritetine tvarka. Tokie sprendimai buvo priimti Dvišalės nuolatinės komisijos posėdžiuose, pirmininkaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Dvišalė nuolatinė komisija rūpinasi Katalikų Bažnyčios kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga.
Vadovaujantis Kultūros objektų aktualizavimo 20142020 metais programa, sakraliniai kultūros paveldo objektai, į kuriuos investuojamos ES lėšos, turės būti pritaikyti ne tik liturgijai, bet ir kitoms visuomenei aktualioms piligrimų, bendruomenių reikmėms, jie privalės būti atverti lankytojams tiek, kiek tai dera su objekto sakraline paskirtimi. Investuojant į sakralinį kultūros paveldą yra siekiama prisidėti prie bendro ekonominio regiono augimo ir socialinių problemų sprendimo, užtikrinti naujų edukacinių ir kultūrinių veiklų vykdymą.
Šis dokumentas taps pagrindu vykdant tolimesnį ES investicijų į sakralinį kultūros paveldą planavimą. Projektų finansavimo sąlygų aprašą numatoma patvirtinti šių metų balandį.
© 2016 XXI amžius
|