Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilkaviškio vyskupas – COMECE viceprezidentas

Kovo 2-4 dienomis Briuselyje vyko COMECE (Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos) eilinė pavasario sesija. Jos metu vienu iš komisijos viceprezidentų buvo išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijai (LVK)  nuo 2005 metų šioje organizacijoje atstovaujantis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis yra LVK Nuolatinės tarybos narys, LVK ryšių su Lenkijos vyskupų konferencija tarybos pirmininkas bei LVK Liturgijos komisijos narys.

Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) buvo įkurta 1980 m. kovo 3 d., jos narėmis yra 28-ių Europos Sąjungos valstybių vyskupų konferencijos. Ši organizacija stebi politinius ir teisinius procesus Europos Sąjungoje, bendradarbiauja su ES institucijomis srityse, turinčiose įtaką Bažnyčios misijai Europoje, palaiko atvirus ir skaidrius kontaktus su šiomis institucijomis įvairių formalių ir neformalių susitikimų metu.

Savivaldybių vadovai susitiko su dvasininkais

Kretingos rajono vadovai susitiko su broliais pranciškonais. Iš kairės: administracijos direktorius Virginijus Domarkas, br. kun. Algirdas Malakauskis OFM, br. kun. Jurdanas Statkus OFM, meras Juozas Mažeika, br. kun. Alvydas Virbalis OFM, br. kun. Astijus Kungys OFM Gintarės PUIDOKIENĖS nuotrauka

KELMĖ. Vasario 3 dieną rajono savivaldybės vadovai susitiko su Kelmės dekanato klebonais. Susitikime dalyvavo Kelmės dekanas ir klebonas kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius, mons. Gintas Sakavičius, kunigai Remigijus Katilius,  Saulius Sausdravas, Eimutis Marcinkevičius, Rimantas Žaromskis, Donatas Klimašauskas ir Vytautas Žvirzdinas bei Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenės pirmininkas Donatas Zavadskas, Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Vilmantas Kizis. Rajono meras Vaclovas Andrulis supažindino su savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos rėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Aprašas reglamentuoja savivaldybės teritorijoje veikiančių tradicinių religinių bendruomenių veiklos rėmimo iš Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšų ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką.  Kaip sakė meras, šio rėmimo tikslas yra prisidėti prie rajono kultūros paveldo, priklausančio religinėms bendruomenėms, išsaugojimo suteikiant paramą pastatų ar kitų krašto kultūros paveldo vertybių remonto, rekonstravimo ir inventorizavimo, aplinkos, kraštovaizdžio tvarkymo darbams atlikti. Kartu gali būti remiami organizuojami renginiai ir religinių bendruomenių veikla vietos bendruomenėje, kultūrinio turizmo puoselėjimas. Susirinkusieji supažindinti su paraiškų pateikimo tvarka ir jų vertinimu, finansavimo skyrimu ir atsiskaitymu už lėšų panaudojimą. Drauge aptarta Kelmės dekanato bažnyčių būklė, bendradarbiavimas, socialiniai klausimai, iš kurių vieni svarbiausių yra socialinės rizikos šeimos, be tėvų globos likę vaikai, alkoholio vartojimas. Šias problemas reikia spręsti panaudojant visas įmanomas priemones, taikant jų kompleksą.

Patvirtintas sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų 2016–2020 metais, sąrašas

Vasario 18 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino dešimties Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašą. Tai – objektai, įeinantys į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio, Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus bei Bernardinų takų programas. Tam planuojama skirti 14,5 mln. eurų.

Pagal Kultūros ministerijos parengtą ir su arkivyskupijomis, religinėmis bendruomenėmis suderintą dokumentą, didžiausios sumos – 2,9 mln. eurų – gali tikėtis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje.

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedrai Bazilikai sutvarkyti planuojama skirti 2,3 mln. eurų, Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksui, Šv. Antano Paduviečio Katedrai ir Vyskupų rūmams – 1,9 mln. eurų, Bernardinų vienuolyno ansambliui (ir Šv. Jurgio bažnyčiai) Kaune – 1,8 mln. eurų, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Bazilikai – 1,7 mln. eurų, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo Katedrai – 1,3 mln. eurų., Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikai ir Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksui skirta daugiau kaip po 800 tūkst. eurų. Bernardinų vienuolyno ansambliui Vilniuje skirta 460 tūkst. eurų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikai – 240 tūkst. eurų.

Aptartos Šiluvos vystymosi galimybės

Šiluva – nors ir nedidelis, tačiau savo istorija bei reikšme išskirtinis miestelis. Deja, Šiluvą kamuoja tos pačios problemos kaip ir daugumą tokio tipo gyvenviečių Lietuvoje: nedarbas, gyventojų senėjimas, jų skaičiaus mažėjimas. Norint pagerinti padėtį, būtina imtis veiksmų: sudaryti patrauklias sąlygas verslui bei gyvenimui, didinti lankytojų srautus, garsinti bei formuoti patrauklų vietos įvaizdį.

2014 metais Raseinių rajono savivaldybės, Šiluvos seniūnijos, Bažnyčios bei Tytuvėnų regioninio parko atstovai kelis kartus rinkosi, aptarė esamas problemas, bendrai ieškojo jų sprendimų būdų. Toks susitikimas neseniai vyko Šiluvos seniūnijos patalpose. Jame aptarta nemažai aktualių problemų: dar pernai iškelta Zbaro kaime buvusio karjero rekultivavimo ir pritaikymo viešosioms reikmėms idėja, aptartos Šiluvos miestelio infrastruktūros gerinimo bei pritaikymo turizmui problemos, pratęsta pernykštė diskusija dėl kolumbariumo statybos Šiluvos kapinėse, aptarta, kaip vyksta pasiruošimas dviračių bei pėsčiųjų tako Šiluva–Tytuvėnai tiesimui. Šis projektas pamažu juda į priekį, neseniai baigti žemės išpirkimo darbai. Automobilių ir kelių direkcijos atstovo teigimu, įrengimo darbai turėtų prasidėti 2017 metais. Aptarta ir seniai svarstoma idėja sutvarkyti objektus Šiluvos prieigose, įrengti stendus bei atokvėpio vietas. Ieškoma įvairių galimybių šiam tikslui gauti finansavimą. Taip pat kalbėta ir apie Kryžiaus kelio per Šiluvos šilą atidarymą bei viešinimą: šis takas jau netrukus turėtų būti oficialiai pristatytas visuomenei.

Iniciatyva melstis už emigravusius artimuosius

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį 11.30 val. yra aukojamos šv. Mišios už emigravusius artimuosius. Užsukus į šv. Petro ir Povilo bažnyčią bet kuriuo metu galima rasti specialų atviruką, skirtą intencijai už emigravusius artimuosius užrašyti.

Užrašytą atviruką reikia įmesti į dėžę su užrašu MALDA UŽ EMIGRAVUSĮ ARTIMĄJĮ (piniginės aukos nerenkamos), ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį visomis atvirukuose surašytomis intencijomis bus aukojamos šv. Mišios. Atviruke surašyti artimųjų ar draugų vardai įsilies į bendrą tikinčiųjų maldą už toli nuo Tėvynės esančius, gyvenančius, dirbančius, gal net vargstančius brangius žmones.

Parapijos tikintieji pasakojo, kad mintis kartu melstis už emigrantus kilo pastebėjus, jog dažną iš mūsų yra palietęs išsiskyrimo ilgesys dėl emigravusių artimųjų, draugų, kaimynų, bičiulių. „Nuoširdžiai tikėdami maldos galia ir melsdamiesi už svetur laimės ieškančius savo artimuosius, galėtume padaryti tikrą stebuklą: galbūt sulauktume daugiau sugrįžtančių į namus, gal  mūsų dėmesys nuskaidrintų emigranto gyvenimo kasdienybę. Gailestingumas yra džiaugsmo, giedrumo, ramybės versmė ir mūsų išganymo sąlyga“, – sakė parapijiečiai.