Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gailestingumas migrantams

Šventojo Tėvo apsilankymas Meksikos pasienyje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus susikaupė maldai pasienyje prie kryžiaus žuvusiems migrantams atminti

Užbaigiant popiežiaus Pranciškaus vizito Meksikoje apžvalgų ciklą, norisi susitelkti į jo mintis, išsakytas toje Lotynų Amerikos šalyje dėl skaudžių migracijos problemų. Tai aktualu prisimenant Lietuvos ganytojų paskelbtą kvietimą maldai už lietuvius visame pasaulyje. Gerai žinoma, kad egoizmu grindžiama Europos Sąjunga (ypač rytinė jos dalis) išgyvena sunkią pabėgėlių priėmimo krizę. Pagaliau pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, senųjų migrantų sukurtoje didingoje šalyje, dabar stiprėja prieš naujuosius migrantus nukreipta retorika ir politiniai raginimai juos visus deportuoti ir pastatyti kažką panašaus į nepraeinamą „kinų sieną“ kaimyninės Meksikos paribyje.

Popiežiškosios rūpybos akiratyje

Apie migracijos problemas Šventasis Tėvas kalbėjo paskutiniąją lankymosi Meksikoje dieną, vasario 17-ąją, aukodamas šv. Mišias pačiame JAV pasienyje esančiame Chuareso mieste, kuris yra pagrindinis legalių ir nelegalių migrantų, norinčių patekti į Šiaurės Ameriką, susitelkimo centras. Ta proga galima priminti, kad popiežius Pranciškus, kuris pats yra italų išeivių Argentinoje sūnus, rūpinimąsi dešimčių milijonų migrantų padėtimi, yra padaręs vienu svarbiausiu savojo pontifikato bruožu. Pasmerkęs tai, ką jis vadina abejingumo globalizacija persekiojamų, išnaudojamų ir dėl to svetur prieglobsčio ieškančių žmonių atžvilgiu, šios žinios skelbimą pradėjo nuo savojo pirmojo apaštalinio vizito už Romos ribų.

Dievui ir Lietuvai

Kun. Vytenis Vaškelis

Kiekvieno žmogaus minčių, veiksmų ir gyvenimo būdo skirtingumas liudija, koks neaprėpiamai didis yra žmonijos Autorius Dievas, nes tarp žmonių egzistuoja marga vertybinių prioritetų įvairovė bei jų kaita. Antai Dievas „siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 45), bet kad įgytume Dievo Tėvo vaikų privilegiją ir padėtume kitiems veidu atsigręžti į Jį, neužtenka rodyti palankumą tiems, kurie mus priima kaip savus, bet mūsų moralinių principų kartelė keliama žymiai aukščiau – kviečiami mokytis pagarbiai, su tikėjimu, atjauta žvelgti ir net mylėti, melstis už tuos, kurie mus ignoruoja, apkalba, pavydi ar net linki blogo.

Taigi 1990 metais paskelbtas Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas ne tik atvėrė galimybes mūsų tautiečiams demokratiškai ir savarankiškai kurti bendrą visuomenės gerovę, bet suteikė laisvę sutraukyti visas vidines melo, veidmainystės, prisitaikėliškumo, baimių ir daugelio širdis kaustančias vergiško mąstymo grandines, kad galėtume laisvai pažinti Dievą ir suprasti, kad tiktai Jis (anuometinės Aukščiausios Tarybos deputatų sprendimu) išvadavo mus iš raudonųjų agresorių tironijos. Viešpats, mums padovanojęs laisvę, laukė ir tebelaukia, kad mes ja tinkamai pasinaudotume.

Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklas pirmajam dvasininkui įteiktas Utenoje

Daugailių klebonas kun. Saulius Kalvaitis pagerbtas už atskirties žmonių globą, dvasinės kultūros raišką ir pilietinio orumo sklaidą visuomenėje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Saulius Kalvaitis (centre) su Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklu – skulptūra „Angelas su lelija“. Kartu su juo – Šv. Kazimiero ordino nariai ir „Angelų pievos“ gyventojai

Kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero dieną, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vyko neįprasta šventė. Į ją susirinko ne tik šios parapijos tikintieji, bet ir iš įvairių Utenos dekanato parapijų atvykusieji, svečiai iš Vilniaus ir kitų miestų. Nors buvo darbo diena, 11 valandą aukotose šv. Mišiose meldėsi pilna bažnyčia. Buvo pagerbti Šv. Kazimiero ordino nominantai. Kovo 4 dieną Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, VšĮ „Angelų pieva“ steigėjas ir direktorius kun. Saulius Kalvaitis už šviesuomenišką veiklą Utenos krašte, atskirties žmonių globą, dvasinės kultūros raišką ir pilietinio orumo sklaidą visuomenėje apdovanotas Karališkojo Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklu. Tai – Utenos krašto menininko, vyžuoniškio skulptoriaus Henriko Orakausko specialiai sukurta ir sidabru padengta skulptūra „Angelas su lelija“ (mecenatas – Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Darius Šinkūnas). Kun. Saulius Kalvaitis yra pirmasis dvasininkas Lietuvoje, nusipelnęs Karališkojo Šv. Kazimiero ordino Lelijos garbės ženklo apdovanojimo. Tą dieną Padėkos raštus gavo Nijolė Rimkevičienė ir Nijolė Gaivenienė.

Gailestingo tikėjimo liudytojai

Pasibaigus konferencijai, organizatoriai, dvasininkai, atlikėjai, bendradarbiai kartu džiaugėsi paskleidę Dievo gailestingumą miesto bendruomenėje

Vasario pradžioje alytiškiai rinkosi į Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčią paminėti prieš 16 metų amžinybėn iškeliavusio miesto Garbės piliečio, rašytojo, publicisto, jaunimo ugdytojo, kunigo saleziečio Prano Gavėno (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 07).

Šv. Mišios

Šv. Mišias aukojo buvęs ilgametis Miroslavo Švč. Trejybės parapijos, o dabar Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Antanas Vytautas Matusevičius kartu su Alytaus dekanu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Liturgijoje giedojo Šv. Elzbietos seserų vienuolijos atstovė ses. Emanuelė Pietrašun. Šv. Mišiose dalyvavo miesto savivaldybės Tarybos narys, parapijietis Jurgis Krasnickas su žmona Violeta, Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų vienuolijos atstovės iš Miroslavo: vyresnioji ses. Lina Cordova, ses. Rubelinda Varela Anzualdo, ses. Rosarija Gonzales Figuero. Pamokslą apie pirmųjų mokinių Simono Petro, Jokūbo ir Jono, žvejojusių Genezareto ežere, patikėjimą Jėzaus žodžiais (Lk 5, 1–11), atsiliepimą tapti Jo mokiniais bei pagalbininkais tikėjimo kelyje sakė kun. A. V. Matusevičius. Iliustruodamas daugybe pavyzdžių, jis paaiškino, kaip maldingumas ir pasitikėjimas Jėzumi nuveikia tai, kas, atrodo, yra visiškai neįmanoma.

Kvietimas atverti savo širdį Dievo gailestingumui

Susirinkusiuosius sveikina Jonavos dekanas kun. Audrius Mikitiukas

Vasario 27 dieną, šeštadienį, Jonavos kultūros centre įvyko Jonavos dekanato tikėjimo atnaujinimo (arba atsinaujinimo) diena tema „Dievo vardas – Gailestingumas“. Ji organizuota pagal Kauno arkivyskupijos kurijos rekomendacijas. Susirinkusiuosius pasveikino Jonavos dekanato dekanas kun. Audrius Mikitiukas. Jis sakė, kad žmogui būtina atsinaujinti ir atnaujinti tikėjimą, priminė, kad net kompiuteriui, kuris veikia pagal aiškias programas, kartais, prisirinkus virusų, reikia atnaujinimo, taip ir žmogui, veikiančiam, nuolat besikeičiančiam, reikia atsinaujinti. Kunigas linkėjo, kad ši diena išlaisvintų, paskandintų viską, kas neleidžia mums būti sūnumis ir dukterimis Dievui Tėvui.

Vėliau vyko šlovinimas. Jį vedė iš Kauno atvykusi „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė, kvietė išsilaisvinti ir atsiverti Dievo veikimui ir buvimui. Labai svarbu, kad sugebėtume būti atviri ir mylintys savo Kūrėją. Salėje skambėjo giesmės ir bendra šlovinimo malda.

Savivaldybių vadovai susitiko su dvasininkais

Kretingos rajono vadovai susitiko su broliais pranciškonais. Iš kairės: administracijos direktorius Virginijus Domarkas, br. kun. Algirdas Malakauskis OFM, br. kun. Jurdanas Statkus OFM, meras Juozas Mažeika, br. kun. Alvydas Virbalis OFM, br. kun. Astijus Kungys OFM Gintarės PUIDOKIENĖS nuotrauka

KELMĖ. Vasario 3 dieną rajono savivaldybės vadovai susitiko su Kelmės dekanato klebonais. Susitikime dalyvavo Kelmės dekanas ir klebonas kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius, mons. Gintas Sakavičius, kunigai Remigijus Katilius,  Saulius Sausdravas, Eimutis Marcinkevičius, Rimantas Žaromskis, Donatas Klimašauskas ir Vytautas Žvirzdinas bei Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenės pirmininkas Donatas Zavadskas, Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Vilmantas Kizis. Rajono meras Vaclovas Andrulis supažindino su savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos rėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Aprašas reglamentuoja savivaldybės teritorijoje veikiančių tradicinių religinių bendruomenių veiklos rėmimo iš Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšų ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką.  Kaip sakė meras, šio rėmimo tikslas yra prisidėti prie rajono kultūros paveldo, priklausančio religinėms bendruomenėms, išsaugojimo suteikiant paramą pastatų ar kitų krašto kultūros paveldo vertybių remonto, rekonstravimo ir inventorizavimo, aplinkos, kraštovaizdžio tvarkymo darbams atlikti. Kartu gali būti remiami organizuojami renginiai ir religinių bendruomenių veikla vietos bendruomenėje, kultūrinio turizmo puoselėjimas. Susirinkusieji supažindinti su paraiškų pateikimo tvarka ir jų vertinimu, finansavimo skyrimu ir atsiskaitymu už lėšų panaudojimą. Drauge aptarta Kelmės dekanato bažnyčių būklė, bendradarbiavimas, socialiniai klausimai, iš kurių vieni svarbiausių yra socialinės rizikos šeimos, be tėvų globos likę vaikai, alkoholio vartojimas. Šias problemas reikia spręsti panaudojant visas įmanomas priemones, taikant jų kompleksą.

In memoriam

Sofija Šviesaitė – negęstanti išminties šviesa

Sofija Šviesaitė ir sediškis kun. Kęstutis Timofejavas viename iš paskutinių susitikimų jos namuose

Lietuva, tavo vardas švenčiausias –
Išdidi ir karališka Tu!
Išauginus vaikus, išnešiojus,
Vadinies paskui save sekt.

Šie iškilios amžinos atminties poetės Sofijos Šviesaitės žodžiai atgyja, kai žvelgi į Jos, didžios savo kūryba ir mylinčia širdimi, gyvenimą.

Ir sekė, ir bėgo, ir kentėjo, ir mylėjo tą Švenčiausią, Dangaus palytėtą, Lietuvą! Tik dėl Jos gyveno, tik Jai save atidavė. Todėl drąsiai galiu sakyti, poetė Sofija Šviesaitė – Lietuva!

Esame įpratę didžius žmones matyti kažkur toli, nepasiekiamus. Esame įpratę manyti, kad šventieji tik iš šventų paveikslų žvelgia. Tačiau yra tiesa, kad visa tikra didybė ir tikras šventumas telpa mylinčioje širdye, tokioje mažoje kaip didžios šventos poetės Sofijos Šviesaitės. Ir tą žmogaus gelmių didybę jautėme visi, kuriems nusišypsojo laimė savame gyvenime sutikti Poetę. Ir tą Dangaus šventumo grožį juk jau regėjome visi, kurie tik žvelgėme į josios mylinčias akis.