Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laikas ir žmonės

Kunigas Justinas Lelešius: neišdavęs Dievo ir Tėvynės

„Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13)

Kristupas Šidlauskas

Paminklas Birutės rinktinės štabo nariams Skausmo kalnelyje prie Veiverių. Čia 1991 metais perlaidoti ir kun. Justino Lelešiaus palaikai

Lietuvos istorijoje daug narsių Tėvynės ir tiesos sūnų, kurių vardai tebėra užmiršti. Dera prisiminti ir išsaugoti šviesų atminimą lietuvių, už šiuos idealus paaukojusių savo gyvybę.

Kun. Justinas Lelešius (1917–1947, slapyvardžiai – Krivaitis, Grafas) yra žinomiausias iš nedaugelio kunigų, kurie aktyviai dalyvavo kovoje su sovietų okupantais ir bene vienintelis partizanų gretose kovojęs partizanų kapelionas. Šis narsus dvasininkas, Tauro apygardos štabo narys, pavojingais žygiais lankė įvairių kuopų dalinius stiprindamas kovotojų dvasią, iškeldamas pareigą Tėvynei, kovos ir aukos prasmę, bunkeriuose ir slaptavietėse aukodavo šv. Mišias, klausydavo išpažinčių, teikdavo Švč. Sakramentą.

KGB archyve rasta dalis autentiško šio iškilaus kunigo palikimo – dienoraščio, kurį saugumiečiai 1947 m. rugsėjo 24 d. paėmė Birutės rinktinės štabo bunkeryje prie Veiverių (Prienų r.). Štabas buvo išduotas, ir, besigindami nuo enkavedistų atakos, J. Lelešius bei kiti trys štabo pareigūnai jame susisprogdino granatomis, dar du žuvo, bandydami prasiveržti. Jie vykdė partizano priesaiką – gyviems nepasiduoti. Gali būti, jog kun. J. Lelešius rašė dienoraštį iki pat štabo puolimo ir nespėjo jo sunaikinti. Kaip ir daugelis partizanų jis žuvo nesulaukęs nė trisdešimties metų.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Tauro apygardos susirinkimas

Kalba buvęs Krašto apsaugos ministerijos viceministras Edmundas Simanaitis, kairėje – atkurtos Tauro apygardos vadas dim. kpt. Gediminas Dapkevičius

Kauno įgulos karininkų ramovės menėje vyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Jame dalyvavo buvę partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią: poetas Antanas Miškinis-Kaukas, solistas Antanas Kučingis-Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša-Daumantas ir kiti. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Šios apygardos indėlį kovojant su sovietiniu okupantu nušviečia ir Kęstutis K. Girnius monografijoje „Partizanų kovos Lietuvoje“, Nijolė Gaškaitė su kitais autoriais knygoje „Lietuvos partizanai 1944–1953 m.“, Arvydas Anušauskas dokumentinėje monografijoje „Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais“, Kęstutis Kasparas monografijoje „Lietuvos karas“ (1999), Algimantas Liekis knygų serijoje „Nenugalėtoji Lietuva“, dokumentų rinkinyje „Lietuvos partizanų Tauro apygarda 1945–1952 m.“ (redaktorius – dr. Juozapas Romualdas Bagušauskas) ir kiti. Antanina Garmutė ir Antanas Paulavičius – poetas, rašytojas bei kompozitorius – parašė apybraižas apie Tauro apygardos partizanus. Marijampolės muziejininkė, buvusi partizanų ryšininkė Aldona Vilutienė yra parengusi Tauro apygardos partizanų bei kitų žmonių atsiminimų rinkinį „Trečioji vėliavos spalva“.