Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Liaudies meistrų derlius

Bronius VERTELKA

Smilgių gyventojas Kęstutis Vaičiūnas tarp savo paveikslų

Julius Kuodis medžiui suteikia gyvybę

PANEVĖŽYS. „Gražu, natūralu ir suprantama“, – taip vertino daugelis atėjusių į tradicine tapusios Panevėžio krašto tautodailės parodos „Pirmapradė gamta įkvepia“, skirtos Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečiui, atidaryme pamatytus darbus. Joje 238 liaudies meistrai eksponuoja 858 kūrinius. Tai – skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, juvelyrikos, keramikos, audimo, mezgimo, siuvinėjimo, pynimo kūriniai, yra nemažai karpinių. Čia sukeliavo geriausi darbai, padaryti per paskutiniuosius metus. Parodos Panevėžio dailės galerijoje atidarymo šventė vyko Pasaulio kultūros dieną.

„Netingėkite, nežiūrėkite metų ir skausmų, darykite taip, kad jūsų darbai atrodytų kuo gražesni“, – skatino kolegas tautodailininkė Irena Vilienė. Panevėžietė laikė stebuklu, kad atgimsta lovatiesių, kadaise puošusių kaimo gryčias, audimas. Antai, negailėdama savo laiko, širdies ir sumanumo Dalia Bernotaitė Anykščių amatų centre į audimo stakles sodina jaunimą ir pagyvenusius žmones.

Apie tai, kad išlaikomos tautinės tradicijos liaudies kūryboje, kalbėjo bendrijos pirmininkas Saulius Kronis. Jis sakė, jog žinomi kūrėjai neužsisklendžia savo dirbtuvėlėse, įgytą patirtį noriai perduoda kitiems. Taip daro Irena Vilienė, Laimutė Kiškienė, Antanas Klova, Virginija Jurevičienė, Dalia Bernotaitė, Vidmantas Zakarka, Skaidrė Račkaitytė, Genė Šimėnienė. O kad neišdžiūtų liaudies kūrybos versmės, Upytės amatų centro atstovai S. Kroniui įteikė pačių nužiestą molinį indą, pribertą grūdų – skalsos simbolio.

Kęstutis Vaičiūnas iš Smilgių pastebėjo, kad tapyboje jau matyti ir profesionalumo požymių, tačiau būtina išlaikyti tradicinį liaudies meną. Pats jis parodai pateikė du pastele tapytus paveikslus: pirmasis vaizduoja Miro (Baltarusija) pilį, antrasis – Zapyškio bažnyčią. O beveik 30 metų su akmeniu draugaujantis Vytautas Jasinskas, anksčiau tapęs paveikslus, kitą meno žanrą pasirinko todėl, kad taip daryti jį skatino užsukę du Panevėžio muziejaus darbuotojai. Jie sakė, jog akmentašystės amatas nyksta. Dabar kupiškėnas džiaugėsi, kad tarp jo pasekėjų yra net moteris. Iš akmens skulptorių jis buvo vienintelis tarptautinės parodos Prancūzijoje dalyvis. Savaitę ten gyveno, bet neužtiko liaudies meno dirbinių. Juvelyras Vytautas Petrauskas, pasakojęs apie savo profesijos ypatumus, irgi nustebino daugelį, sakydamas, kad gausėja jo bendraminčių gretos. Apie juostų pynimą, didžiulio atsakingumo ir kruopštumo reikalaujantį darbą, kalbėjo Janina Jatautienė. Ji tuo užsiima per 30 metų.

Po iškilmės vyko gražus bendravimas tarp kūrėjų ir meno gerbėjų. „XXI amžius“ užkalbino medžio drožėją Julių Kuodį, pernai atšventusį 70 metų sukaktį (jo mama pradėjo 105-uosius metus). Panevėžietis drožti pramoko iš tėvo, savamokslio medžio meistro. Užtat jo darbai yra brandūs, saviti, individualūs.

Tautodailės parodos aptarimas vyks gegužės 14 dieną, 12 val. Bus renkamas ir naujasis bendrijos pirmininkas.

Autoriaus nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“