Senienas išsaugo restauratoriai
Bronius VERTELKA
|
Iš kairės: popieriaus restauratorius,
muziejaus restauravimo skyriaus
vedėjas Stasys Grubliauskas,
vyr. muziejininkas, archeologas
Dovilas Petrulis, metalo
ir archeologinių radinių
restauratorė Birutė Kaziukonienė
bei polichromuoto medžio
ir prevencinio konservavimo
restauratorius Žygimantas Mileris
|
|
Muziejuje Vinco Svirskio kryžiai
(naujausiai restauruotas dešinėje)
|
PANEVĖŽYS. Paroda Prikelti į dienos šviesą, kuri Kraštotyros muziejuje buvo atidaryta balandžio 12-ąją viešas 2015 metais įgyvendintų restauravimo projektų pristatymas. Su projektu Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologinio rinkinio eksponatų restauravimas ir eksponavimas gausiai susirinkusius supažindino jo autorius vyr. muziejininkas, archeologas Dovilas Petrulis.
Buvo reta galimybė pamatyti, pabendrauti, sužinoti, ką veikia, kuo užsiima patys paslaptingiausi muziejaus darbuotojai restauratoriai. Jų Lietuvos muziejuose dirba apie 100, Panevėžio kraštotyros muziejuje tiktai trys. Ilgą laiką dirbusi metalo restauratore Birutė Kaziukonienė 2014 metais atliko stažuotę Kernavės archeologinėje vietovėje ir muziejuje, ten įgijo ir archeologinių radinių restauratorės kvalifikaciją. Restauratorius, anot jos, turi sukti galvą, kaip išsaugoti senienas dabartinei ir ateinančioms žmonių kartoms, nes kiekvieną darbą pradeda apie jį nieko nežinodamas. Padarytą klaidą turi ištaisyti profesionaliai. Mokosi visą gyvenimą, bet ne viską ir sužino. Reikalingos mokslo žinios iš chemijos ir fizikos, tenka konsultuotis su istorikais, archeologais. B. Kaziukonienė pernai restauravo Mažosios Lietuvos ir Jūrų muziejaus eksponatus. Tai unikalus darbas, buvo išsaugotos ir atkurtos senovinių laivų detalės, restauruoti Klaipėdos Senamiestyje rasti archeologiniai radiniai. Jų išliekamoji vertė garantuojama 100 metų. Ar tai tiesa, susitikime po tiek laiko ir šioje salėje, šyptelėjusi kalbėjo patyrusi restauratorė.
Iki šiol muziejus turėjo du garsaus medžio meistro Vinco Svirskio drožtus kryžius, kuriuos restauravo medinės polichromuotos skulptūros meistras, polichromuoto medžio ir prevencinio konservavimo restauratorius Žygimantas Mileris. 2013 metais muziejui dovanotas Krekenavos seniūnijoje stovėjęs senutėlis, dar vieną XIX amžiaus pabaigoje V. Svirskio dirbtas kryžius. Restauruoti jį buvo nemenkas iššūkis. 2015 metų pavasarį, gavus finansavimą, tokio darbo ėmėsi Ž. Mileris. Tikėjosi jį baigti iki Šv. Kalėdų. Bet iškilo klausimas, kaip kryžių reikės eksponuoti. Apatinė jo dalis, išstovėjusi daugiau nei 100 metų, jau du kartus trumpinta ir išimta iš betono. Idėją, kaip tai padaryti, mestelėjo į dirbtuvę užsukęs muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, siūlęs čia pasitelkti metalą. Pagelbėjo ir rėmėjai: metalinę dekoratyvinę kryžiaus tvirtinimo detalę pagamino kalvis Rolandas, jo pratęsimui medinę ir iš ąžuolo Audrius. Atliekant kryžiaus restauravimo darbus, man talkino dar 89 žmonės. Be kolegų, rėmėjų ir fotografo Tomo nebūčiau tai padaręs, sakė projekto V. Svirskio medinio kryžiaus konservavimas ir restauravimas Panevėžio kraštotyros muziejuje projekto vadovas ir pagrindinis vykdytojas Ž. Mileris.
Projekto Restauravimo kvalifikacijos kėlimas stažuotėse vykdymo detales apibūdino popieriaus restauratorius Stasys Grubliauskas. Muziejaus restauravimo skyriaus vedėjui buvęs Sibiro kalinys, dailininkas Zigmantas Plėštys dovanojo bezmėną jo vaikystėje naudotą svėrimo prietaisą. Muziejaus direktorius Arūnas Astrauskas rėmėjams įteikė padėkas.
Parodoje, kuri veiks iki birželio 1 dienos, eksponuojama iš Senojo muziejaus rinkinio restauruotos ir vėl prikeltos archeologinės vertybės: baltiški papuošalai, aprangos detalės, kovos ginklai, buities įrankiai, pinigai. Lankytojai gali susipažinti su Klaipėdos Senamiestyje rastais ir restauruotais viduramžių daiktais, laivų detalėmis. Atskiras stendas skirtas restauruotam dievdirbio V. Svirskio kryžiui. Čia gali pamatyti sutvarkytus restauruotus senus dokumentus, žemėlapius ir žaidimų kortas.
Autoriaus nuotrauka
© 2016 XXI amžius
|