Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Konferencja apie pasaulio lietuvių sporto istoriją

Skirmantė Javaitytė

Pasaulio lietuvių sporto asociacijos (PLSA) ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas, prezidentas Valdas Adamkus, PLSA pirmasis viceprezidentas Valentinas Aleksa, Lietuvos sporto universiteto profesorius Arvydas Stasiulis

Gegužės 20 dieną, penktadienį, Lietuvos sporto universitete vyko mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Ji sukvietė garbius svečius: prezidentą Valdą Adamkų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką prof. habil. dr. Vytautą Landsbergį, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentą doc. dr. Artūrą Poviliūną, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narį Gediminą Karoblį (Norvegija), Pasaulio lietuvių sporto asociacijos (PLSA) pirmąjį viceprezidentą Valentiną Aleksą, prof. dr. Joną Jasaitį, Lietuvos Respublikos Seimo narį Kazį Starkevičių, prof. habil. dr. Henriką Žilinską, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininką Lauryną Roką Misevičių (JAV), prof. habil. dr. Algirdą Raslaną, Lietuvos olimpinės akademijos Garbės prezidentą prof. habil. dr. Povilą Karoblį, prof. habil. dr. Loną Petrą Jankauską, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinį direktorių Edį Urbanavičių, Kauno miesto vicemerą Vasilijų Popovą ir kitus.

Garbūs apdovanojimai

Konferencijos metu prezidentui V. Adamkui už aktyvią, nuoširdžią, nenuilstamą veiklą pasaulio lietuvių sporto bendruomenėje, visišką atsidavimą, meilę ir pagarbą savo tautiečiams bei tėvynei Lietuvai suteiktas Pasaulio lietuvių sporto asociacijos Garbės nario vardas. Antras Garbės nario vardas tądien suteiktas prof. V. Landsbergiui.

Už renginio organizavimą, miesto įvaizdžio stiprinimą ir indėlį į Kauno miesto mokslinį bei kultūrinį gyvenimą V. Popovas įteikė Kauno mero plakėtę doc. dr. A. Poviliūnui, burmistro Jono Vileišio medalius – V. Aleksai, dr. Povilui Kupriui, Daivai Majauskienei ir kitiems.

Prisiminė istorinę olimpiadą Kaune

Doc. dr. Artūras Poviliūnas moksliniame pranešime didelį dėmesį skyrė pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai, 1938 metais vykusiai Kaune ir Klaipėdoje.

Prezidentas V. Adamkus teigė, kad ši olimpiada buvo pirmasis žingsnis į visų jaunų lietuvių susijungimą į sportinę organizaciją. „Sportas buvo galinga, vienijanti, auklėjanti ir lietuvišką jaunimą išeivijos tarpe išlaikanti jėga. Didžiuojuosi, kad man teko nuo pradžių dalyvauti lietuviškos sporto organizacijos vystymesi“, – kalbėjo prezidentas V. Adamkus ir pasidalino įspūdžiais iš gyvenimo išeivijoje laikų: „Gyvenimas išeivijoje pirmomis dienomis buvo gan sunkus, bet neilgai, kol mes, sportininkai, įkūrėme Šiaurės Amerikos lietuvių sporto sąjungą. Ji vienijo Amerikos ir Kanados lietuvius. Tikslas buvo vienas – sutelkti lietuvių jaunimą į vieną šeimą, kur būtų skatinama meilė ir įsipareigojimas lietuvybei bei kartu prisidedama prie fizinio ir dvasinio vystymosi“, – sakė prezidentas.

Pirmoji lietuvių delegacija

Doc. dr. A. Poviliūno teigimu, 1938 metų olimpiada buvo reikšmingas žingsnis ir tvirtas pamatas pirmosioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, 1978 metais į Kanadą subūrusioms po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Tiesa, į šias žaidynes Lietuvos delegacija atvyko tik po dešimtmečio. Į trečiąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Lietuva buvo pakviesta 1988 metais, atkūrus Tautinį olimpinį komitetą. „Tada net negalėjome pagalvoti, kad tai tikrai įvyks. Audringa Sąjūdžio banga ritosi per Lietuvą, ir sovietų Lietuvos valdžiai, be abejo, suderinus su Maskva, neliko nieko kito, kaip išleisti nedidelę grupelę Lietuvos sportininkų į tolimą Australiją, kur rinkosi viso laisvo pasaulio lietuviai“, – pasakojo A. Poviliūnas. Jis prisiminė Arvydo Juozaičio žodžius, ištartus jam Vilniaus geležinkelio perone, su sportininkais keliaujant į Australiją: „Grįžkite su skydu arba ant skydo“. „Šie žodžiai daug ką sakė, ir nors vykome su savo trispalve rankose, tautine giesme lūpose, šalis dar nebuvo laisva, gyvenome sovietinėje Lietuvoje“, – sakė A. Poviliūnas.

Ragina aktyviau bendradarbiauti

Konferencijos dalyviai išreiškė susirūpinimą nuslopusiu bendradarbiavimu su pasaulyje gyvenančiais lietuviais ir ragino komunikuoti aktyviau. Pasak A. Poviliūno, šiuo metu būtina dėti visas pastangas, kad pasaulyje pasklidusios sporto organizacijos susivienytų, jis siūlė nuolat rengti konferencijas, aktyviai kviesti į susitikimus ir kas ketverius metus Pasaulio lietuvių sporto žaidynes rengti Lietuvoje. „Tik čia“, – pabrėžė A. Poviliūnas.

LSU rektoriui atstovavęs profesorius dr. Arvydas Stasiulis teigė, kad lietuvius visada vienijo, vienija ir vienys į kraują įaugęs esminis dalykas – sportas. „Daugiau nei ketvirtadalis lietuvių gyvena ne Lietuvoje. Koks bus jų sportas, ryšys su Lietuva, – labai svarbus ir nenagrinėtas klausimas, tuo ši konferencija labai svarbi“, – teigė A. Stasiulis ir skatino tokių diskusinių forumų ateityje surengti kuo daugiau.

Pavyzdys – Rūta Meilutytė

Prof. V. Landsbergis irgi prisidėjo prie raginimų: „Gerai, kad olimpiada vyktų nuolat, nebūtinai S. Dariaus ir S. Girėno stadione, bet mintyse ir lietuviškų sporto klubų pasaulyje nuolatinėje veikloje. Pasaulio lietuvių sporto organizacijos galėtų bendrauti dažniau“, – atkreipė dėmesį profesorius ir paskatino patriotizmo semtis iš užsienyje šiuo metu gyvenančios plaukikės Rūtos Meilutytės: „Matome, kaip aukso medalius skina didmoterė Rūta, tegul visus pasaulio lietuvius tai paskatina turėti daugiau ryžto, patriotizmo, kurį ji rodo“.

Profesorius prisiminė 1992 metais Barselonoje vykusias XXV olimpines žaidynes ir tvirtą lietuvių sportininkų stotą: „Prisimenu Vilnių, kai olimpiečiai išsikovojo teisę atstovauti Lietuvai Barselonoje, susilaukė gundymų, jiems sakė: „Lietuviai, kam jums dalyvauti atskirai, juk jūs neturite sąlygų, nei kur treniruotis, nei stovyklų. Mes duosime visas sąlygas, jūs grįšite su aukso medaliais, tik – kartu su mūsų komanda“, – kalbėjo kitų šalių komandos. Lietuvos sportininkai pasakė griežtą „ne“. „Mes žaisime tik už Lietuvą“, – neabejodami atkirto jie“.

Tikimasi, kad mokslinė konferencija Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija bus akstinas viso pasaulio lietuviams telktis ir bendradarbiauti bei puoselėti lietuvybę, kad ir kuriame pasaulio kampelyje jie bebūtų.

2017 metais X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Kaune, jose planuojama sulaukti 3 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio.

Konferencijoje meninę programą atliko Lietuvos sporto universiteto ansamblis.

© 2016 „XXI amžius“