2016 m. gegužės 27 d.    
Nr. 21
(2189)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Dezinformacijos labirintuose

Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai

Algimantas ZOLUBAS

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė yra, kai laikomasi tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, – kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tai regime įvairiose šalyse, o greta – ir brakonieriavimą.

Nusikaltėlių paieška, sekimas, areštas, nuteisimas, siekiant įgyvendinti teisingumą yra reglamentuotas valstybės įstatymais, poįstatyminiais aktais. Įvairūs kitokie nusikaltėlių persekiojimai, nubaudimai prilygintini nelegaliai medžioklei – brakonieriavimui. Deja, dabar, ypač pastaruoju metu, vyksta nuožmiausias jau mirusių, todėl apsiginti nebegalinčių, Lietuvos neva žydšaudžių brakonieriavimas. Žiniasklaidoje paskleista daugybė informacijos, kuri inkriminuoja pasipriešinimo okupacijoms dalyviams žydšaudystę. Tokiam brakonieriavimui Valstybė, deja, leidžia vešėti.


Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje

Mankurtizmas – tautos nykimo ženklas

Eugenijus Ignatavičius

„Žuvys neturi atminties“ – prieš keliolika metų šviesios atminties rašytojas Juozas Aputis šitaip pavadino puikią novelę. Tačiau savo atmintimi ne kažin kiek galėtų pasigirti ir žmonės. Skaudu būna klausantis radijo išgirsti jaunos studentės ar pasibasčiusių po pasaulį jaunuolių pasisakymus: „Aš nežinau, kas esu, man vienas ir tas pat – lietuvis, lenkas ar vokietis. Aš ieškau pats savęs“. Lygiai tokiais žodžiais po 1863 metų sukilimo atvykusi į JAV viena pirmųjų emigrančių apibūdino save. Paskirstymo punkte prie Hudzono įlankos moteris, paklausta, kokios esanti tautybės, atsakė: „Šiaurės vakarų krašto, ten aš iš čiabuvių, vietinė“...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija